| Summary: | Straipsnio tikslas - sugretinti žodyno straipsnių lingvistines charakteristikas anglų ir lietuvių kalbų žodynuose. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti žodžio fonetinę, ortografinę, semantinę ir etimologinę informaciją anglų ir lietuvių kalbų žodynuose bei rasti jų panašumus ir skirtumus. Skaitmeninio formato angliškas Merriam-Webster žodynas (MWŽ) ir Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (DLKŽ) pasirinkti analizei. Tyrimui atlikti sukurtas 446 daiktavardinių žodžių straipsnių tekstynas. Darbe remiamasi aprašomuoju ir gretinamuoju tyrimo metodais. Teorinis tyrimo pagrindimas - S. Landau, D. Tekorienės ir N. Maskaliūnienės leksikografiniai tyrimai, aprašantys lingvistinius ir semantinius žodyno straipsnių analizės būdus. Gauti rezultatai rodo, kad DLKŽ nurodomas tik žodžio kirtis, tuo tarpu MWD pateikia kirtį ir tarimą. Žodžių vartosenos pavyzdžiai DLKŽ pateikiami daugiausiai iš folkloro arba šnekamosios kalbos, o MWŽ remiasi įžymių žmonių citatomis. Tik MWŽ randama informacija apie žodžių etimologiją. MWŽ daugiausiai pateikiami enciklopediniai apibrėžimai, tuo tarpu DLKŽ dominuoja trumpi žodžių reikšmių apibrėžimai The present research aims at the comparative study of linguistic characteristics of the entries in English and Lithuanian dictionaries. The objectives of the research are as follows: to analyze phonetic, orthographic, semantic and etymological information of the headwords in English andLithuanin dictionaries, to find similarities and différencies of linguistic characteristics of the entries. The online Merriam- Webster Dictionary (MWD) and the Dictionary of Modern Lithuanian (DML) have been chosen as the sources for the analysis. The corpus of446 noun entries selected randomly has been created. Descriptive and comparative methods of research have been applied for the investigation. Theoretical bases of the research rests on the model of structuring linguistic and semiotic features of dictionaries provided by Tekorienė and Maskaliūnienė (2004) as well as lexicographical propositions of the acclaimed lexicographer Landau (2004). The results obtained show that the MWD heavily relies on encyclopaedic definitions, whereas the DML has the tendency to avoid this pattern and short descriptive definitions are chosen instead. The DML indicates only stress, whereas the MWD provides both stress and pronunciation of the word. The sources of illustrative material differs in both dictionaries as the DML takes the examples from folklore or collocations of everyday language, whereas the MWD mostly refers to the quotations of famous people and always indicates their names. The MWD has the advantage in providing the etymology of the words. No such information is given in DML Vytauto Didžiojo universitetas Švietimo akademija
|
|---|