Development for group research and comparative case studies

• Main Author: Pilkington, Hilary
• Format: Other/Unknown Material
• Language: English
• Published: 2010
• Subjects: Data analysis methods; Ethnography; Comparative analysis; Duomenų analizės metodai; Etnografija; Lyginamoji analizė; 316 Sociologija / Sociology; Andreeva; Lauko; Nes; Nes’; Vorkuta
• Online Access: https://eltalpykla.vdu.lt/1/781; https://hdl.handle.net/20.500.12259/781

The University of Warwick collaborated with Region Ul’ianovsk on the analysis and dissemination of results from seven case studies during Year 3 (January-December 2008). These studies, presented in this publication, are: (1) “Neo-Pagan Youth Groups in Saint Petersburg Russia” by Elena Omel’chenko, Hilary Pilkington & Elvira Sharifullina, p. 89, (2) “Xenophobic Youth Groups in Krasnodar/Sochi Russia: Cossacks” by Hilary Pilkington, Elena Omel’chenko & Anton Popov, p. 117, (3) “Anti-fa Youth Groups in Saint Petersburg Russia” by Elena Omel’chenko, Hilary Pilkington & Yulia Andreeva, p. 127, (4) “DIY Youth Groups in Saint Petersburg Russia” by Hilary Pilkington, Elena Omel’chenko & Irina Kosterina, p. 135, (5) “Drug Using Youth Groups in Sochi Russia” by Hilary Pilkington, Irina Kosterina & Elena Omel’chenko, p. 163, (6) “Drug Using Youth Groups in Vorkuta Russia” by Hilary Pilkington, Elvira Sharifullina & Elena Omel’chenko, p. 169 and (7) “Xenophobic Youth Groups in Vorkuta Russia: Skinheads” by Hilary Pilkington, Elena Omel’chenko & Al’bina Garifzianova, p. 189. The University of Warwick also developed comparative analyses both between these case studies and with transnational studies. The transnational case studies involved collaboration with University of SS Cyril and Methodius in Trnava Slovakia, Tallinn University in Tallinn Estonia and Vytautas Magnus University in Kaunas Lithuania. The University of Warwick was not directly involved in the aforementioned three new case studies conducted by the Region during 2008 (in Saint Petersburg). Nonetheless, consultations and discussions around these case studies took place between the partners both during fieldwork and during the preparation of academic papers and reports. Autorė pristato duomenų analizės metodologiją, kuri buvo taikoma Varviko (Warwick) universiteto tyrėjams bendradarbiaujant su Uljanovsko „Regiono“ centro tyrėjais. Varviko tyrėjai taip pat atliko lyginamąją analizę, bendradarbiaudami su tyrėjais iš Šv. Kirilo ir Metodijaus universiteto Trnavoje, Talino bei Vytauto Didžiojo universitetų tyrėjais. Garso ir vaizdo interviu buvo transkribuojami rusų kalba, nes tyrimai atlikti Rusijoje. Duomenys buvo analizuojami naudojant kompiuterinę kokybinių duomenų analizės programą Nvivo7. Lauko tyrimų dienoraščiai transkribuoti ir išanalizuoti tokiu pačiu principu kaip ir interviu. Įrašyti interviu ir pokalbiai buvo koduojami, ir nors kai kurie kodai buvo iš anksto numatyti tyrimo dizaine, tyrimo metu iškilo daug kitų kategorijų, kurios nebuvo numatytos iš anksto. Kodai ir jų subkategorijos buvo gauti kaip samplaika „autentiškų“ kodų, perimtų iš informantų (pvz., razvod, aktsiia, dvizhukha, kompaniia, kidat), o kiti aprašyti anglų kalba ir prisotinti išorinio teorinio turinio (pvz., „gyvenimo planai ir troškimai“, „lūžiai / posūkiai“, „subkultūrinis stilius“). Kodai išvystyti hierarchine tvarka („medžiais“): autentiški kodai buvo šios hierarchijos apačioje, o aukščiau dominavo teorinėmis žiniomis pagrįsti kodai. Ryšius tarp kodų interpretavo tyrėjai, nustatydami pagrindines tyrimo temas, skirtas publikuoti. Svarbus šio interpretacinio proceso elementas buvo diskusijos tarp tyrėjų grupės narių ir šios grupės narių diskusijos su kitais SAL projekto dalyviais, dirbusiais su kitomis grupėmis. Šių diskusijų metu buvo nustatytos lyginamajai analizei reikšmingos temos, kurios gali būti plėtojamos ateityje. Naudojant kompiuterinės analizės paketą Nvivo7 buvo atlikta tyrinėtų grupių lyginamoji analizė. Lyginimai atlikti naudojant etnografijos principą, kai atvejai pirmiausiai analizuojami naudojant kategorijas, kylančias iš kiekvieno atvejo studijos duomenų, ir po to lyginami kodai / kategorijos, kurie / kurios iškyla daugiau nei vienu atveju. Pavyzdžiui, „neopagonybės vaidmuo“ išryškėjo nepriklausomai kazokų ir skinhedų atvejų studijose, nė vienu atveju šis kodas nebuvo numatytas iš anksto kaip tiriamasis klausimas. Nustačius šį platų kodą kaip tinkamą lyginti temą, buvo surinktos naratyvų ištraukos, atitinkančios visas subkategorijas, kurios susijusios su šiuo kodu (pvz., rodnaia vera ir pan.), ištraukos buvo palygintos tyrėjams pasikeitus duomenimis. Kiekvienas tyrėjas surado pagrindinius parametrus, kurių plotmėje kiekvienos atvejo studijos duomenys galėtų būti palyginami (pvz., požiūris į institucionalizuotą religiją, informacija apie neopagonybę, ryšiai tarp neopagonybės ir kitų pasaulėžiūrų, neopagonybė kaip jaunimo kultūrinis išteklius). Visa tai ištobulinta ir išgryninta diskusijų metu. Tarptautinių lyginimų atvejais (kai duomenys surinkti skirtingomis kalbomis) naudotas tas pats principas: tyrėjai pristatydavo savo tyrimų temas (dėl kalbinių skirtumų nepasikeisdavo duomenimis), ir remiantis šiuo pristatymu buvo nustatomos pagrindinės tyrimo temos. Analizės metu buvo eksperimentuojama duomenų analizės būdais, pvz., naudotas autobiografinis metodas, vizualinių duomenų analizė, filmuoti „tyrimų filmai“, kurie padėjo paskatinti jaunimą bendrauti su tyrėjais.