| Summary: | Pasauliniais moksliniais tyrimais nustatyta, kad egzistuoja specifinės sąsajos tarp skirtingų bakterijų, jų genotipų, rezervuarinių šeimininkų, lokalizacijos vietovių bei ligos apraiškų [1, 2]. Laikoma, kad graužikai (Muridae, Cricetidae) yra pagrindiniai rezervuariniai šeimininkai, kurie lemia patogenų plitimą [3, 4]. Dėl nepakankamų sanitarinės higienos sąlygų, kai kuriose Europos miestuose yra stebimas graužikų populiacijos didėjimas ir stiprėjanti sąveika tarp žmonių bei graužikų, didinanti riziką susirgti infekcinėmis ligomis [5, 6]. Europoje atlikti išsamesni tyrimai rodo, kad geltonkaklės pelės (Apodemus flavicollis), rudieji pelėnai (Myodes glareolus) ir paprastieji pelėnai (Microtus arvalis) yra erkinio encefalito viruso, Borrelia burgdorferi sensu lato, Borrelia miyamotoi, Anaplasma phagocytophilum, Rickettsia spp., Bartonella spp., Candidatus Neoehrlichia mikurensis bakterijų ir Babesia microti pirmuonių rezervuariniai šeimininkai [7, 8]. Bartonella genties bakterijos laikomos naujais plintančiais zoonozinias patogenais, galinčiais sukelti daug sunkių, žmonėms pavojingų ligų – pradedant širdies susirgimais, baigiant blužnies ir nervų sistemos infekcijomis [9]. Bartonella spp. yra aerobinės, mažos (0,3 μm x 1 μm), žiuželinės, gram-neigiamos bakterijos, dažniausiai perduodamos per įvairius nariuotakojus vektorius (erkes, blusas ir utėles) [9, 10]. Skirtingi vektoriai gali užkrėsti skirtingomis Bartonella rūšimis. Be to, vienas vektorius gali pernešti daugiau nei vieną Bartonella rūšį [11]. Yra žinoma 30 Bartonella rūšių ir porūšių – iš jų mažiausiai 11 laikomos pavojingomis žmonėms.[.] Aplinkotyros katedra Gamtos mokslų fakultetas Vytauto Didžiojo universitetas
|
|---|