| Summary: | Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama briedžių populiacija Praviršulio tyrelio botaniniame-zoologiniame draustinyje ir Žuvinto biosferos rezervate. Tyrimu bandyta nustatyti briedžių pasiskirstymą minėtose teritorijose ir jų elgesio ypatumus per parą, rujos metu. Darbo objektas ̶ briedis – Alces alces L. Darbo tikslas – ištirti briedžių pasiskirstymo ir elgsenos ypatumus Praviršulio tyrelio botaniniame-zoologiniame draustinyje ir Žuvinto biosferos rezervate. Tyrimo metodai: vizualinis žvėrių stebėjimas, elninių žvėrių apskaita pagal jų žiemavietėse paliktų ekskrementų krūvelių skaičių, stebėjimo kamerų įrašai. Darbo rezultatai ̶ briedžiams būdinga sezoninė migracija, todėl jų skaičius saugomose teritorijose nėra pastovus. Praviršulio tyrelio botaniniame-zoologiniame draustinyje ir Žuvinto biosferos rezervate stebimas mažas jauniklių skaičius, nors briedžių populiacijos tankis viršija optimalų tankį. Dauguma pastebėtų briedžių sudarė pavieniai individai (70 proc.), kiti ̶ grupėse (30 proc.), iš pastarųjų daugumą (57 proc.) sudarė patelė su jaunikliu. Praviršulio tyrelio botaniniame-zoologiniame draustinyje 46,7 proc. pastebėtų briedžių buvo Pa augavietėje, kurios 50 proc. sudarė gryni pušynai. Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje 63,2 proc. briedžių žiemojimo vietų priklausė Pa augavietei, kurioje vyravo grynų pušų medynai (69 proc.). 91,7 proc. pastebėtų briedžių nuo 10 val. iki 13 val. buvo pasyvūs (gulėjo), 8,3 proc. ̶ maitinosi. Nuo 17 iki 18 val. visi pastebėti briedžiai buvo aktyvūs, maitinosi. Rujos metu patinai buvo aktyvūs, stenėjo, vaikščiojo, kasė duobes, trynė ragus. Praviršulio tyrelio botaniniame-zoologiniame draustinyje briedžių stebėsenos metu nustatyta, kad pavieniai briedžiai pajusdavo besiartinantį žmogų, esantį už 70 m. atstumo ir pasibaidydavo greičiau nei briedžiai esantys grupėse. Briedžiai esantys grupėse elgėsi ramiau ir leido priartėti arčiau iki 20 m. atstumo. Žuvinto biosferos rezervate rujos metu kamerose užregistruotas didžiausias patinų aktyvumas nuo 20 val. iki 22 val. Jų stenėjimo garsai aktyviausi buvo rujos pradžioje. The master 's thesis examines the population of moose in the Praviršulis Tyrel Botanical and Zoological Reserve and the Žuvintas Biosphere Reserve. The study tried to determine the distribution of moose in the mentioned area and the peculiarities of its behavior during the day, during oestrus. The object of the work ̶ moose ̶ Alces alces L. The aim of the work is to investigate the peculiarities of the distribution and behavior of moose in Praviršulis Tyrel botanical-zoological reserve and Žuvintas biosphere reserve. Research methods ̶ visual observation of animals, accounting of deer according to the number of excrement piles left in their wintering places, records of observation cameras. Results of the work ̶ Moose are characterized by seasonal migration, therefore their number in protected areas is not constant. A small number of juveniles is observed in the botanical-zoological reserve of the Praviršulis Tyrel and in the Žuvintas Biosphere Reserve, although the density of the moose population exceeds the optimal density. The majority of the observed moose consisted of individual individuals (70%), the rest - in groups (30%), of which the majority (57%) consisted of a female with a cub. In the Praviršulis Tyrel Botanical-Zoological reserve 46,7% observed moose in the Pa habitat, which accounted for 50% consisted of pure pine forest. In the territory of the Žuvintas Biosphere Reserve 63,2%. Moose wintering sites belonged to the Pa stand, which was dominated by pure pine stands (69%). 91,7 percent observed moose from 11 p.m. until 4 p.m. were passive (lying down), 8,3 percent. ̶ ate. 5 p.m. all observed moose were active, eating. During the oestrus, males were active, moaning, walking, digging pits, rubbing horns. During the monitoring of moose in the botanical-zoological reserve of Praviršulis Tyrel, it was noticed that individual moose sensed an approaching person from the 70 meters distance and were frightened faster than the moose in the groups. The moose in the groups behaved much calmer and allowed them to approach 20 meters closer. In the Žuvintas Biosphere Reserve, the highest activity of males was recorded in the chambers during oestrus from 20 h to 22 h. Their howling sounds were most active at the beginning of the oestrus sounds. Miškų ir ekologijos fakultetas Aplinkos ir ekologijos institutas
|
|---|