| Summary: | Tyrimo atlikimo vieta: Širvėnos ežero ir Kirkilų ežero tyrimai atlikti 2019 – 2020 metais, fizikiniai-cheminiai tyrimai atlikti Vytauto Didžiojo universitete, Žemės ūkio akademijoje, Aplinkos ir ekologijos institute, Aplinkos tyrimų laboratorijoje ir makrofitų tyrimai atlikti Širvėnos ir Kirkilų ežeruose. Tyrimo objektas: Širvėnos ir Kirkilų ežerų ekologinė būklė Tyrimo tikslas – nustatyti Širvėnos ir Kirkilų ežerų ekologinę būklę Tyrimo uždaviniai: Tyrimo metu iškelti trys uždaviniai: nustatyti tiriamų Kirkilų ir Širvėnos ežerų (Biržų r.) vandens cheminius rodiklių vertes, nustatyti tiriamų ežerų makrofitų rūšinę įvairovę ir gausumą ir nustatyti ir palyginti karstinio Kirkilų ir eutrofikuoto Širvėnos ežerų ekologinę būklę. Tyrimo metodai: Tyrimai atlikti remiantis „Makrofitų ežeruose ir tvenkiniuose metodika“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-934 „Dėl makrofitų tyrimų ežeruose ir tvenkiniuose metodikos patvirtinimo“ ir fizikiniai-cheminiai tyrimai buvo paimti rankiniu būdu, pagal „Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“. Tyrimo rezultatai: Širvėnos ir Kirkilų ežeruose nustatyta virš 6 mg/l ištirpusio deguonies (O2) - ežeruose tinkamai funkcionuoja esanti flora ir fauna. Vertinant pH rodiklį, vidutinė metinė vertė Kirkilų ežere – 7,23, Širvėnos ežere – 7,39; ežeruose pastebimas vandens rūgštėjimas. Amonio azoto (NH4-N) vidutinė metinė vertė Kirkilų ežere – 0,25 ml/l, t.y. 2,7 karto didesnė už vertę Širvėnos ežere – 0,09 mg/l, nitratų azoto (NO3-N) vidutinė metinė vertė Kirkilų ežere – 12,72 mg/l; 2 kartus didesnės nei Širvėnos ežere – 5,45 mg/l. Atlikus maistingųjų ir organinių medžiagų tyrimus, nustatyta bloga ekologinė eutrofikuoto Širvėnos ir karstinio Kirkilų ežerų būklė pagal bendrąjį azotą (Nb), pagal bendrąjį fosforą (Pb) Kirkilų ekologinė būklė – vidutinė, o Širvėnos ežero - bloga, gera ekologinė būklė nustatyta vertinant pagal biocheminio deguonies suvartojimą per septynias paras (BDS7). Atlikus vandens skaidrumo tyrimus, Širvėnos ir Kirkilų ežere nustatyta vidutinė ekologinė būklė. Apibendrinus makrofitų tyrimus Širvėnos ir Kirkilų ežere, geriausiai išsivysčiusi ir pasižyminti makrofitų rūšių įvairove yra tik 0-1 m. gylio zona. Šioje zonoje Širvėnos ežere gausesnės paprastosios nendrės (Phragmites australi), paprastosios lūgnės (Nuphar lutea), plūduriuojančiosios plūdės (Potamogeton natans) ir mažažiedės vandens lelijos (Myriophyllum spicatum) bendrijos, o Kirkilų ežere dažnis šakotasis šiurpis (Sparganium erectum) ir ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris). Širvėnos ežere 1-2 m. gylio zonoje gausiau paplitusi tik plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans), o Kirkilų ežere - mažasis maurabragis (Chara contraria). Abiejuose ežeruose 2-3 m. gylio zona labai menkai išsivysčiusi. Širvėnos ežere 2011-2020 m. etaloninio indekso MEI reikšmė visose transektose kito nežymiai, ekologinė būklė – vidutinė. Kirkilų ežere 2020 m. Etaloninis indeksas MEI neskaičiuotas. Study site: Lake Širvėna and Lake Kirkilai field research was conducted in 2019 and 2020, physical and chemical research was performed at the Environmental Research Laboratory at the Environment and Ecology institute at the Agricultural Academy at Vytautas Magnus University. Lastly the macrophyte research was performed at Lake Širvėna and Lake Kirkilai. Research object: Ecological state of Lake Širvėna and Lake Kirkilai Research aim: To determine the ecological state of lake Širvėna and lake Kirkilai Objectives: Three objectives were put forward: determining the chemical indicators in Lake Širvėna and Lake Kirkilai water, determining the macrophyte species diversity and abundance and identifying and comparing the ecological state of karstic Lake Kirkilai and eutrophic lake Širvėna. Research methods: The research was performed following the methodology of Macrophytes in Lakes and reservoirs approved by the Minister of Environment of the Republic of Lithuania by order No D1-934 “Approval of the methodology for macrophyte surveys in lakes and reservoirs”. Physical-chemical samples were collected manually, following the “Methodology of Determination of the state of surface water bodies”, approved by the Minister of Environment of the Republic of Lithuania by order No D1-210 “Regarding the approval of the methodology for determining the state of water bodies”. Research results: More than 6 mg/l of dissolved oxygen (O2) was detected in Lake Širvėna and Lake Kirkilai – the flora and fauna if functioning properly. The average yearly pH level in Lake Kirkilai is 7.23, in Lake Širvėna – 7.39, this signals an acidification of the lakes water. The average yearly value of ammonium nitrogen (NH4-N) in Lake Kirkilai is 0.25 ml/l – 2.7 times higher than in Lake Širvėna - 0.09 mg/l, the average yearly value of nitrate nitrogen (NO3-N) in Lake Kirkilai is 12.72 mg / l, which is 2 times higher than in Lake Širvėna - 5.45 mg/l. Investigations of nutrients and organic matter revealed poor ecological state of eutrophic Lake Širvėna and karstic Lake Kirkilai, in terms of total nitrogen (Nb). In terms of total phosphorus (Pb) the ecological state of Lake Kirkilai is average, and that of Lake Širvėna - poor, good ecological state was determined by assessing biochemical oxygen demand over seven days (BDS7). Assessing the water transparency in Lakes Širvėna and Kirkilai, average ecological state was determined. Summarizing the macrophyte studies in Lakes Širvėna and Kirkilai, the well-developed and characterized variety of macrophytes is only found at 0-1 m depth zone. In the depth zone of 0-1 m in Lake Širvėna communities of Phragmites australi, Nuphar lutea, Potamogeton natans and Myriophyllum spicatum are more common, in Lake Kirkilai Sparganium erectum and Schoenoplectus lacustrisare common. In the 1-2 m depth zone of Lake Širvėna only the Potamogeton natans is common and in Lake Kirkilai Chara contraria is common. In both lakes the depth zone of 2-3 m is very poorly developed. In Lake Širvėna in 2011-2020. the value of the referential index MEI changed insignificantly in all transects, the ecological state was average. The referential index MEI for Lake Kirkilai was not calculated. Miškų ir ekologijos fakultetas Aplinkos ir ekologijos institutas
|
|---|