| Summary: | The main problem of the thesis is that China’s Arctic policy is largely interpreted as a threat in political discourse, however, such notion does not have a solid empirical background. This creates an issue regarding the role of China’s Arctic activities in scientific literature, where conflicting conclusions are often reached. Thus, the research is oriented towards the question of China’s Arctic policy actual effect in the Arctic. The relevance of the research is related to the fact, that China is a raising global superpower, therefore its activity and policy in certain areas are largely misinterpreted due to various factors, directly unrelated to certain region, which, in this case, is the Arctic region. Because of growing Chinese significance in international arena, it is increasingly important to not misinterpret its actions and policies, as well as to better understand its role in the High North. The Object of the research is China’s Arctic policy implementation in the Arctic region. Aim of the research is to analyse how China is acting in the Arctic from 2013 to 2020 and how it affects current governance system of the Arctic. The methods used in the research are largely qualitative. The main sources of information are official documents and political discourse of the A5 states, as well as interviews with representatives of official government institutions of Lithuania and A5 states Denmark and Norway. Quantitative analysis is mainly related to analysis of realist parameters in economic and military dimensions. The scope of the research is from 2013 to 2020. While the Arctic region in general is the main object of the research, mainly the context of China’s relations with A5 states will be analysed, only including the Iceland in economic diplomacy dimension for comparison. The main structural model for the analysis is DIME, which dictates the structure of the research and allows to analyse the question of China’s Arctic policy through both lines of contemporary Arctic policy research: diplomacy and economy on one hand, and military and information dimensions on the other. The interpretation of Chinese Arctic policy is largely affected by relations between Beijing and A5 countries in general. China’s Arctic policy has proved to be cooperative so far, since the region, despite decreased quality of the ‘Arctic exceptionalism’ is still defined by interdependence and cooperation, rather than conflict, and Beijing is following the legal norms and procedures. The interpretations of Chinese offensive actions in the region are largely interpreted through the relations between the great powers, namely China, Russia, and the U.S., as a representative of NATO, in general. Thus, the research has proven, that analogies with other regions, such as the south China Sea are often linked to the situation in the Arctic. In addition, one of the key findings indicated, that Chinese Arctic activity is largely overemphasised. The case with the economic diplomacy, which is linked to the security issues in military and diplomatic dimensions, proved to be of much less impact than portrayed in public discourse, since loud announcements of new investments and business ventures are often later abandoned for various reasons. Thus, China’s Arctic policy is mostly overemphasised and misinterpreted through analogies with Chinese policy in other regions, despite that in the High North China so far proved to be a rational, cooperative actor, seeking to maximise its economic gains. What is more, if we separate the Arctic region from general relations between the states, China is simply one of the observer states, even tough it is still a great power globally. Pagrindinė tyrimo problema – Kinijos Arkties politika politiniame diskurse įprastai interpretuojama kaip grėsmė, tačiau, toks teiginys neturi pakankamo empirinio pagrindimo. Mokslinėje literatūroje tai sukuria situaciją, kai tyrimų apie Kinijos Arkties politiką rezultatai tarpusavyje konfliktuoja dėl išsiskiriančių Kinijos Arkties politikos interpretacijų. Tyrimas orientuotas į Kinijos politikos Arktyje realaus poveikio klausimą. Tyrimo politinis aktualumas yra siejamas su faktu, kad Kinija, kaip auganti supervalstybė, dažnai susilaukia klaidingai interpretuojamų arba tik analogijomis grįstų politikos tam tikruose regionuose vertinimų. Arkties atveju, dažnai tokie vertinimai yra susiję ne su pačia Arktimi, o su santykiais tarp regiono valstybių bendrame kontekste. Dėl augančio tiek Kinijos, tiek Arkties regiono svarbumo tarptautiniuose santykiuose, svarbu kuo objektyviau ištirti ir suprasti Kinijos Arkties politikos vaidmenį Arktyje. Tyrimo Objektas. Kinijos Arkties politikos įgyvendinimas Arkties regione. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti kaip Kinija elgiasi Arktyje nuo 2013 iki 2020 metų ir kaip tai veikia dabartinę valdysenos sistemą Arktyje. Metodai ir metodologija. Daugiausiai tyrime naudoti kokybiniai metodai. Pagrindiniai informacijos šaltiniai yra oficialūs dokumentai ir politinis A5 valstybių diskursas, taip pat interviu su oficialių valstybinių Lietuvos institucijų atstovais ir atstovais iš A5 valstybių Danijos ir Norvegijos. Kiekybiniai metodai taikyti analizuojant realistinius parametrus ekonominėje ir karinėje dimensijoje. Tyrimo apimtis yra nuo 2013 metų iki 2020 metų. Nors Arkties regionas yra pagrindinis tyrimo objektas, kontekstui bus analizuojami ir atskirų A5 valstybių santykiai su Kinija. Papildomai bus analizuojamas Islandijos atvejis ekonominės diplomatijos dimensijoje. Pagrindinis struktūrinis modelis naudojamas tyrime yra DIME, kurio pagrindu paremta ir tyrimo struktūra. Tai suteikia galimybes išanalizuoti Kinijos Arkties politikos Arktyje klausimą atsižvelgiant į pagrindines konfliktuojančias tyrimų krytis: karinę ir informacinę, bei ekonominę ir diplomatinę. Kinijos Arkties politikos interpretacija yra iš esmės įtakojama santykių tarp A5 ir Kinijos globaliai. Kinija iki šiol įrodė, kad yra bendradarbiaujanti valstybė, kadangi Arktis, nepaisant iššūkio išskirtiniam statusui, vis dar yra apibrėžiama kaip regionas, išsiskiriantis bendradarbiavimu ir tarpusavio priklausomybe. Kinija iki šiol laikosi Arkties valdysenos normų, įstatymų, bei procedūrų. Interpretacijos dėl Kinijos agresyvių veiksmų regione yra daugiausiai grįstos santykiais tarp Kinijos, Rusijos ir JAV, kaip NATO atstovės, apskritai, t.y. tai atspindi didžiųjų galių santykius ir sisteminius pokyčius. Tyrimas parodė, kad analogijos kituose regionuose, pavyzdžiui Pietų Kinijos Jūroje, dažnai naudojamos aiškinant Kinijos veiksmus Arktyje. Taip pat, tyrimas atskleidė, kad Kinijos veiksmai, tokie, kaip Arkties valstybės statuso kūrimas, dalyvavimas Arkties Tarybos veikloje, ekonominės ir mokslinės diplomatijos iniciatyvos, Arktyje yra per daug akcentuojami. Tai parodo ekonominės diplomatijos atvejis, kuris dažnai siejamas viešajame diskurse su saugumo iššūkiais. Tačiau realybėje viešai afišuojami ekonominiai kontraktai ir Kinijos kapitalo investicijos Arktyje dažnai būna tiesiog atšauktos dėl prasto pelno, ar kitų regiono dinamikos iššūkių, tokių, kaip sudėtingos klimato sąlygos ir techniniai iššūkiai. Taip pat, A5 valstybių atstovai dažnai net tikisi didesnio Kinijos investuotojų aktyvumo, priešingai dažnam naratyvui, kad Kinija siekia investuoti visur, kur įmanoma. Taigi, Kinijos Arkties politika yra per daug akcentuojama ir sureikšminama, tačiau vien Arkties regiono kontekste jos svarba yra gana maža. Kinija yra racionalus, maksimalios naudos siekiantis Arkties valdysenos dalyvis, kurio svarba, atskiriant Arkties regioną nuo tarptautinių santykių apskritai, yra tik vidutinė. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas Politologijos katedra
|
|---|