| Summary: | There is plenty of literature which researches the concrete problems, policies and institutions of the Northern Dimension. However, an analysis of the interests which the ND represents is still missing. Therefore, the aim of this master’s thesis is to analyze why the ND is needed and why the regional involvement of Russia is important to the EU. In order to answer those questions I put forward the hypothesis that the Northern dimension is a neoliberal policy, corresponding to the neorealistic and neoliberal interests of the EU. The object of my thesis will be the EU’s relations with Russia through the ND. The timing of the analysis is apt as this year the EU strategy for the Baltic Sea region is being prepared, which will give Russia’s involvement in the Northern Europe an even more significant position on the EU’s agenda. Therefore the analysis of the proceeding policy of the ND is both important and relevant. The main aim of my Master’s thesis is to understand the EU’s ambition of involving Russia in Northern Europe and creating regional interdependence through the ND in a wider sense and I chose the following tasks to achieve this aim: firstly, it was important to describe recent changes in the world’s structure, secondly, it was necessary to evaluate the EU and Russia’s positions in the new world order, then the aims and problems of the ND had to be analyzed, thereafter the security of Northern Europe had to be explored and finally it was expedient to examine the ND’s position in the EU and Russia’s bilateral relations. Those tasks were implemented through four chapters. In the first three chapters analytical method was used in order to ascertain the changes within international system and the effect of these change on the EU and Russia’s positions, and also to find out the ND’s problems and challenges and to explore the security issues in the region of Northern Europe. In the last chapter, documentary analysis was the main tool used to determine what place the ND takes in the CFSP. Baltijos valstybės patyrė stiprų transformacijos periodą per pastaruoju dvidešimt metų. Po ilgų metų Sovietų Sąjungoje, jos per 20 metų sugebėjo tapti pilnaverte Vakarų visuomenės dalimi ir ne tik ekonomiškai, politiškai bet ir identiteto vertybiniu pagrindu. Prireikė daugelio metų bei stipraus politinio pasiryžimo, kad Baltijos valstybių tautiečiai būtų žinomi ir pripažįstami kaip lietuviai, latviai ar estai, o ne sovietai ar net rusai. Būtent dėl šios priežasties Šiaurės regiono kūrimas, kuriame viena iš narių būtų Rusija yra keliantis įtarimų ypač minėtų valstybių gyventojams. Šiuo metu yra kuriama Europos Sąjungos strategija Baltijos jūros regionui, kur Rusijos įtraukimas į Šiaurės Europą bus labiau apibrėžtas. Kadangi, strategija dar nėra sudaryta, ją analizuoti būtų per daug ambicinga, todėl šiam magistriniam darbui buvo pasirinkta Šiaurės Dimensijos iniciatyvos analizė. Apie Šiaurės Dimensiją, jos veiksmingumo problemas, institucinę struktūrą bei jos tikslus yra daug įvairios literatūros. Tačiau jaučiamas jos trūkumas abstraktesniam klausimui – kam ši iniciatyva yra reikalinga, kokius ES interesus ji atstovauja. Šis klausimas ir yra nagrinėjamas magistriniame darbe. Atsakyti į jį buvo iškelta hipotezė, kad Šiaurės dimensija yra neliberalios politikos projektas, kuris atitinka nerealistinius bei neoliberaliuosius ES interesus. Darbas pradėtas nuo interesų analizės, tam kad būtų išnagrinėta antra hipotezės dalis ir baigta pirmosios dalies pagrindimu, analizuojant ŠD 2008 metų projektus, jų pobūdžių pagrindžiant kad ŠD politika yra neoliberalistinė. Tikslui pasiekti bei hipotezei pagrįsti buvo pasitelkti 5 uždaviniai. Visų pirma reikėjo apibūdinti pasaulinę struktūrą bei jos pasikeitimus pastaraisiais metais, tam kad būtų galima aiškiau suprasti ES ir Rusijos tarptautinius interesus (jų išsiaiškinimas buvo antrasis uždavinys). Juos įvykužius reikėjo išanalizuoti ŠD kaip objektą, išsiaiškinant jos tikslus bei jų nepilno įvykdymo priežastis. Apsibrėžus ES ir Rusijos interesus bei žinant ŠD tikslus ir kaip pagrindinį imant Rusijos įtraukimą į Šiaurės Europos politiką (tam, kad būtų kuriamas saugus regionas), buvo išsikeltas ketvirtas uždavinys išnagrinėti saugumo klausimą Šiaurės Europoje, šiam uždaviniui įvykdyti buvo atsakinėjama į klausimus, ar Šiaurės Europa yra saugus regionas, kokios problemos yra iškilusios, kokie veiksmai šiuo metu yra vykdomi ir ar ŠD yra tinkamas, saugumą užtikrinantis projektas. Paskutinis penktasis uždavinys – įvertinti ŠD vietą Bendroje Užsienio ir Saugumo Politikoje. Čia reikėjo išsiaiškinti kokiais dokumentais yra grįstas ES ir Rusijos bendradarbiavimas, ir kurių dokumentų įgyvendinimas priskiriamas ŠD, taip pat buvo svarbu praktiškai pagrįsti ŠD veiklos specifiką, tam buvo analizuojami ŠD projektai, įgyvendinti 2008 metais. Buvo naudojami du metodai: analitinis bei dokumentų analizės. Darbo struktūra buvo sudaryta pagal išsikeltus uždavinius. Pirmame skyriuje buvo daroma plati pasaulio struktūros analizė, kuriai atlikti buvo naudojamasi M. Telo “Europe: a Civilian Power?” G., Grevi and A. de Vasconcelos „Partnerships for effective multilateralism. EU relations with Brazil, India and Russia” ir W.G. Sargent „Civilizing Peace Building. Twenty-first Century Global Politic“ monografijomis. Pirmajame skyriuje buvo išskirti du poskyriai, kuriuose buvo ieškoma ES ir Rusijos užimamų pozicijų bei interesų tarptautinėje sistemoje. Čia be jau minėtos literatūros, taip pat buvo remiamasi H. Heikka monografija “Grand Strategies and the Northern Dimension of European Security: Four Scenarios for 2010”, o atsakant klausimus susijusius su Rusija buvo naudojami A. Zagorski “Moscow Seeks to Renegotiate Relations with the West”, N. Volchkova “Russia and the WTO: Russian View” ir A. N. Stulberg “Russia’s Nonproliferation Tightrope” straipsniai bei J. Hedenskog monografija “Russia as a Great Power”. Antro skyriaus tikslas buvo suprasti ŠD kaip ES iniciatyvą, labiausiai koncentruojantis į jo struktūrą, tikslus bei problemas. Pirmajame poskyryje buvo koncentruojamasi į Šiaurės dimensijos apibrėžimą bei jo paskirtį, šiai analizei buvo naudojama T. Forsberg ir H. Ojanen „Finland’s new policy: Using the EU for stability in the North“; C. Archer ir T. Etzold „Blurring Frontiers between Russia and the EU North through ND“ straipsniai. Kitas svarbus šaltinis buvo G. Bonvicini, T. Vaahtoranta W. Wessels studija „The Northern Dimension. National Views on the Emergining Security Dimension.” Antrame poskyryje buvo nagrinėjamas ŠD įgyvendinimas, nagrinėjant problemas bei politikos pasekmes. Čia daugiausiai buvo remiamasi ŠD politiką įgyvendinančių organizacijų oficialūs internetiniai puslapiai, ES teikiama informacija apie ŠD politiką. Taip pat svarbus buvo E. Dranseikaitės “Northern Dimension of Wider Europe: looking for preconditions for revival”; A. Hanlund-Morrissey “Nordic States and the Development of the Northern Dimension: Three Presidencies in Focus.” ir T. Etzold “Region Organizations Role in the Northern Dimension: Objectives, Coordination Problems and Possibilities of Co-operation” straipsniai. Pirmojo ir antrojo skyrių analizė buvo svarbi trečiojo skyriaus rašyme. Čia buvo nagrinėjamas Šiaurė Europos saugumas, bei Rusijos, kaip nedemokratiškos valstybės, vaidmuo jame, taip pat buvo atsižvelgiama į piliečių svarbą naujame regione. Šiems klausimams atsakyti buvo naudojami šie straipsniai: S. Fischer “The EU and Russia: Stumbling from Summit to Summit”, K.Paulausko “Security Dimension of Northern Europe after the Double Enlargement” bei Th. Gomart knyga “EU-Russia’s Relations. Toward a Way out of Depression”. Rusijos, kaip nedemokratinės valstybės analizei pateikti buvo remtasi M. Vahl straipsniu “Lessons from the North for the EU‘s ‚Near Abroad” bei T. J. Colton ir C. Skach’s studija “A Fresh Look at Semipresidentialism. The Russian Predicament.” Kadangi buvo išsiaiškinta, kad ŠD politikos silpnas vykdymas yra per mažo Rusijos įsitraukimo paseka, Rusijos interesų ieškojimui ŠD buvo pasitelkta Rusijos mokslininkų medžiaga: A. Ignatiev „Cross Border Co-operation and Local Governance – The Case of Kaliningrad“; I. Denisova “The Governance of Economic and Employment Development in North West Russia” ir A. Sergounin “Russian Strategy in the Baltic Sea Area. From Containment to Cooperation”. Ketvirtas skyrius buvo skiriamas ŠD pozicijos Bendroje Užsienio ir Saugumo Politikoje paieškai. Šio klausimo analizei buvo naudojami dvišaliai Rusijos ir ES dokumentai bei naujausių ŠD projektų ataskaita. Darbo pabaigoje buvo padarytos išvados ir įrodytas iškeltos hipotezės patvirtinimas. Pasaulis gali būti identifikuotas kaip vienapolis ir kaip daugiapolis, priklausomai nuo požiūrio taško. Tačiau neginčijamas yra JAV pozicijų susilpnėjimas tarptautinėje sistemoje bei kylančių galių reikšmingesnis vaidmuo. Daugiapolinė pasaulio struktūra nėra automatiškai saugesnė, tam reikalingi stiprūs daugiašaliai santykiai. Tačiau šiuo metu nėra tinkamų įrankių garantuojančių daugiašalių įsipareigojimų vykdymą. Europos Sąjungos tikslas tarptautinėje arenoje yra saugi daugiapolio (nerealistinis siekis), daugiašalio (neoliberalistinis siekis) pasaulio sistema. Šio tikslo yra siekiama pasitelkus savo švelniąją galią, kurios svarba pasitvirtino kuriant saugią Europą po dviejų pasaulinių karų. Tuo tarpu Rusijos tikslas yra daugiapolis pasaulis, kuriame daugiašališkumas naudojamas saviems interesams atstovauti bei įgyvendinti. Rusija ne visada laikosi savo daugiašalių įsipareigojimų, jei jie neatitinka jos pozicijų. Rusijos bei ES ir net jos narių interesai išsiskiria ne tik pasaulio struktūros suvokime bet ir Šiaurės Dimensijos tiksluose. Jų yra daug ir įvairių, bet svarbiausias ir aktualiausias šiuo metu yra Rusijos įtraukimas į Šiaurės Europos politiką bei stiprinamas abiejų pasaulinių galių bendradarbiavimas. ŠD nėra itin veiksminga politika, kartais net vadinama „miegančiąja gražuole“. To priežasčių daugiausiai ieškoma analizuojant vidines problemas, tokias kaip per plačius ir abstrakčius tikslus, per didelį politikos įgyvendinimo organizacijų tinklą, per mažą ES ir ypač Rusijos suinteresuotumą vykdomai politikai. Pastaroji problema atsiranda dėl Rusijos požiūrio į ŠD kaip į ES kišimąsi į jos suverenitetą. ŠD yra neoliberalistinė politika įgyvendinanti ES ir Rusijos 2003 metais nustatytus Bendrųjų erdvių tikslus, labiausiai ji koncentruojasi į ekonominį bei kultūrinį, švietimo bendradarbiavimą. Šiaurės Europa nėra saugiausias regionas, nes čia susitinka dvi pasaulio galios, kurių reikšmė, bei teritorija viena kitos sąskaita keitėsi. Čia vis dar yra socialinė įtampa susijusi su istorine patirtimi. Kita regioninio saugumo problema yra ta, kad Rusija yra autoritarinė centralizuota valstybė politikai naudojanti ir tarptautinėje sistemoje nepriimtinus metodus. Kita nesaugumo apraiška yra Kaliningrade esanti ginkluotė bei NATO apsauginio skydo dislokavimo Lenkijoje planai. ŠD turėtų būti įrankis saugumui didinti, tačiau per dešimtmetį veikimo, nepadarė didesnės įtakos dvišaliams santykiams. Kaip jau buvo minėta, to priežastis galima matyti vidinėse ŠD problemose, tačiau galimas ir kitas požiūris, kad ES naudojama neoliberalitinė politika nėra universali, nors ir yra įrodžiusi savo reikšmę. Kitų priemonių bei jų kombinacijų, kurias būtų galima naudoti lygiagrečiai su ŠD, paiešką skatina kontraversiškos bendradarbiavimo pasekmės. Visų pirma reikia pabrėžti, kad Rusijos įtraukimas į regioninę veiklą neužtikrina jos didesnio palankumo, turint omenyje, kad nuo 2006 metų Rusija akyviau įsitraukė į ŠD veiklą, bet dvišaliuose santykiuose buvo stebimas atšalimas. Taip pat principas, kad didesnė tarpusavio priklausomybė garantuoja saugumą yra taip pat ne universalus, nes nors Rusija ženkliai labiau priklausoma nuo ES nei atvirkščiai, savo interesams apginti buvo nutraukusi dujų tiekimą į ES kai kurias nares. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad virš 50 procentų Rusijos prekybos yra su ES, čia kyla klausimas iki kokio procento priklausomy Vytauto Didžiojo universitetas
|
|---|