| Summary: | Naujausi tyrimai rodo, kad klimato atšilimas itin intensyviai vyksta Arkties regione. Tikėtina, kad dar šiame amžiuje vasaros sezono metu, vietoje dabar esančių ledynų, bus vientisas vandenynas. Tai atvers naujas laivybos ir išteklių išgavimo galimybes penkioms Arkties valstybėms: Rusijai, JAV, Kanadai, Norvegijai ir Danijai. Pasinaudodamos šiomis galimybėmis valstybės gali ženkliai padidinti savo galią ir sutrikdyti galios balansą tiek regione, tiek globaliu lygmeniu. Tokia perspektyva visų pirma kelia regioninio saugumo klausimus ir gali paskatinti karinius konfliktus. Šiame darbe, siekiama regiono valstybių analizei pritaikyti puolamojo realizmo tarptautinių santykių teoriją. Apžvelgiamos šios teorijos galimybės paaiškinti valstybių elgesį regionuose, pristatoma pati teorija ir jos kritika. Toliau darbe analizuojama kaip ilgą laiką nereikšmingas ir santykinai mažą įtaką tarptautiniams santykiams turėjęs Arkties regionas, keičiantis klimatui ir atradus didelius energijos išteklius įgauna vis didesnę reikšmę ir gali tapti veiksnių keičiančiu regioninį ir pasaulinį galios balansą. Darbe pristatomi regiono valstybių interesai, prioritetai ir vykdoma politika Arktyje. Nagrinėjami šių valstybių strateginiai dokumentai, ekonominis ir karinis potencialas. Pateikiamos įžvalgos kaip šių valstybių politika siejasi su neorealizmo teorijos aiškinamu valstybių elgesiu tarptautinėje politikoje. Šiuo darbu nustatyta, kad nors valstybės siekia padidinti savo galią ir dėl to kyla teritoriniai nesutarimai Arktyje, karinio konflikto galimybė yra maža. Tą lemia dvi priežastys, pirma, tai, kad galimi neigiami konflikto padariniai gali būti didesni nei nauda kurią tikimasi gauti, antra, keturios ir penkių valstybių yra sąjungininkės, t. y. priklauso tam pačiam kariniui aljansui. Tyrime atskleidžiama, kad tarptautinių santykių puolamojo realizmo teorija susiduria su sunkumais bandant paaiškinti Danijos politiką regione. Recent reports on climate change reveals intensive worming in the Arctic region. It is possible that there will be an ice free ocean during summer season even in this century. This will open up new shipping routes and resource extraction possibilities for five Arctic states: Russia, USA, Canada, Norway and Denmark. States can use these opportunities to increase their power and change the balance of power in the region as well as on the global scale. This perspective may raze regional security issues and lead to military conflicts. This study uses a theory of international relations called “offensive realism” to analyze behavior of states in the region. The theory, its critics and possibilities to use it on the regional level is presented in the beginning of the study. Further on it is analyzed how Arctic, the region with little importance to the international politics, because of climate change and the discovery of energy resources is gaining significance and could became the factor influencing regional and global balance of power. Interests, priorities and policy of states for the Arctic region is presented in the study. It provides insights how the policies of these states coincide with the capabilities of offensive realism to explain state behavior in the international politics. The study reveals that despite states pursue to increase their power and this leads to territorial disputes in the Arctic, there is little possibility of military conflict. This is because of two main reasons, first, damage of the conflict most probably would outweigh the possible benefits, and second, four of five states are alias – NATO members. The study also reveals that offensive realism is not fully capable to explain the behavior of some states, for instance Danish policy in the Arctic. Politikos mokslų ir diplomatijos fakult. Vytauto Didžiojo universitetas
|
|---|