| Summary: | Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko Vakarų taigos tipo spygliuočių miškų floros įvairovės sudėties ir struktūros analizė remiasi 2014 – 2017 metais, natūraliuose ar su nedideliu antropogeniniu poveikiu pušynuose padarytais 97 fitocitologiniais aprašymais. Natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai, taip pat besiformuojantys pakaitiniai spygliuočių ir lapuočių medžių jaunuolynai, kuriuose antropogeninis poveikis mažas ar jo visai nėra įvardijami kaip Vakarų taigos buveinė. 27 tirtų pušynų atitinka bent 4 minimalius buveinės reikalavimus turi, todėl jie gali būti priskirti Vakarų taigos buveinės tipui. Aukštaitijos nacionaliniame parke ir Labanoro regioniniame parke tirtų Vakarų taigos tipo buveinių florą, sudararo 85 augalų rūšys, sistematiškai priklausančios 44 šeimai. Sistematiniu požiūriu Vakarų taigos floros šeimų rūšių seka pagal rūšių gausmą skiriasi nuo Lietuvos respublikos floros šeimų išsidėstymo; aukščiausią padėtį užima Ericaceae šeima. Tirtose teritorijose išanalizavus skirtingas medynų amžiaus grupes nustatyta, kad natūralių spygliuočių miškų augalų rūšių sudėtis yra gana pastovi ir kinta nežymiai. Tačiau galima išskirti augalų rūšis, kurios yra gausesnės ir dažnesnės tam tikroje medyno amžiaus grupėse. Dažniausiai ir gausiausiai sutinkamos rūšys: P. schreberi, H. splendens, P. crista-castrensis, D. polysetum, V. myrtillus, V. vitis-idaea, M. pratense, C. vulgaris, C. canescens, L. pilosa, Cladonia spp. Skirtingo tipo augavietės skiriasi augalų rūšių sudėtimi ir pasitaikančių augalų rūšių dažnumu. Tipinės Vakarų taigos rūšys, atsižvelgiant į dažnumo įvertinimą procentais: G. repens, L. annotinum, L. abietina, A. uva-ursi, P. media, L. borealis, T. europaea ir Ch. umbellata dažniau pasitaiko Nbl tipo augavietėje, Nal augavietėje dažnesnės yra P. patens, L. clavatum, D. complanatum. Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko apylinkių pušynų augalų, medyno amžiaus ir augavietės tipo sąsajos nustatytos naudojant phi ištikimybės koeficientą. Remiantis gautais tyrimų rezultatais Nal augavietės tipui prieraišios C. canescens, Th. serpyllum, Cladonia spp., C. islandica, o Nbl augavietės tipui C. arundinacea P. aquilinum, G. repens, C. majalis, H. splendens, augnačios derlingesniuose dirvožemiuose. Trečiąjai medyno amžiaus grupei [120 – 170] prieraišios rūšys yra: G. repens, L. pilosa, C. arundinacea, L. annotinum, C. majalis ir O. acetosella. Rūšys prieraišios [40 – 90) amžiaus grupei O. secunda, H. umbellatum, P.officinarum. The analysis of the structure and composition of coniferous woods belonging to the western taiga habitat type in the Aukštaitija national park and Labanoras regional park is based on 97 phytocytologic descriptions made in natural or slightly anthropogenically affected pine forests between 2014 and 2017. The western taiga habitat type is described as comprised of old natural coniferous and mixed forests, including newly developing coniferous and deciduous forests where the anthropogenic footprint is low or non-existent. From the 27 studied pine forests, at least four match the minimum habitat requirements and can be considered to belong to the western taiga habitat type. The studied flora of western taiga type habitat in the Aukštaitija national park and the Labanoras regional park is comprised of 85 species of plants belonging to 44 families. In terms of systematics and quantity, the distribution of plant families and species of the western taiga type differs from that of the Republic of Lithuania. The highest ranking is the family Ericaceae. Based on the analysis of different stand age groups in the studied territories, it was determined that the composition of plant species in natural coniferous forests is rather stable and differs insignificantly. However, there are certain plant species that are more numerous and more frequently occurring in certain stand age groups. The following are the most numerous and frequently occurring species: P. schreberi, H. splendens, P. crista-castrensis, D. polysetum, V. myrtillus, V. vitis-idaea, M. pratense, C. vulgaris, C. canescens, L. pilosa, Cladonia spp. Different habitat types differ based on composition and on how frequently different plant species occur. The most common species typical of western taiga are G. repens, L. annotinum, L. abietina, A. uva-ursi, P. media, L. borealis, T. europaea and Ch. umbellata which occur more frequently in the Nb1-type habitat, whereas more common to the Na1 habitat are P. patens, L. clavatum, D. complanatum. The correlation between plants growing in pine forests, the age of stand and habitat type in the Aukštaitija national park and the Labanoras regional park was determined by utilizing the phi coefficient. The results show that C. canescens, Th. serpyllum, Cladonia spp., C. islandica are more typical of the Na1 habitat type, whereas C. arundinacea, P. aquilinum, G. repens, C. majalis, H. splendens, growing in more fertile soil, are typical to the Nb1 habitat type. Plant species typical of the third stand age category [120-170] are G. repens, L. pilosa, C. arundinacea, L. annotinum, C. majalis and O. acetosella. Finally, O. secunda, H. umbellatum and P. officinarum are typical of the [40-90) year age group. Švietimo akademija Vytauto Didžiojo universitetas
|
|---|