| Summary: | Vaikiškoji mirties samprata yra svarbi ir stipriai veikia tolesnę vaiko raidą, padėdama arba trukdydama jam įveikti neišvengiamas gyvenimo netektis. Tačiau, lietuviškoji mirties samprata beveik netyrinėta (Navickas, 2009). Todėl šiame darbe buvo sukurtas teoriškai pagrįstas mirties sampratos svarbiausiujų aspektų teorinis modelis. Šis modelis susideda iš trijų veiksnių grupių, galinčių turėti prognostinę vertę vaikų mirties sampratai. Šio darbo tikslas– ištirti ketverių-septynerių metų vaikų mirties sampratą ir svarbiausius jos veiksnius. Šyrime dalyvavo 61 vaikas. Vaikų amžius svyravo nuo ketverių iki septynerių metų: jauniausiam tiriamajam buvo ketveri metai (48 mėnesiai), vyriausiam – septyneri metai (87 mėnesiai). Amžiaus vidurkis 62 mėnesiai. Tiriamųjų grupę sudarė 55,7 proc. berniukų (N=34) ir 44,3 proc. (N=27) mergaičių. Tyrimas buvo vykdomas keliais etapais. Pirmiausia, pedagogų pagalba, tiriamųjų tėvams buvo perduotas vokas, kuriame buvo kreipimasis dėl dalyvavimo tyrime, sutikimo forma bei bendrųjų duomenų anketa. Gavus tėvų sutikimą, jog vaikas gali dalyvauti tyrime, buvo susitinkama su vaikais. Pirmajame tyrimo etape buvo vertinamas bendras vaikų kognityvinis lygis atliekant pažintines užduotis. Šis vertinimas truko apie 10-15 min. Kitame etape su kiekvienu vaiku individualiai buvo atliekamas mirties sampratos bei biologinis suvokimo interviu, kurio metu buvo užduodami klausimai, susiję su mirties sampratos komponentais ir kūno dalių padėtimi bei funkcionavimu. Vieno vaiko interviu truko apie 15-20 min. Kaip ir pirmajame, taip ir antrajame tyrimo etape su vaiku buvo dirbama individualiai, atskiroje patalpoje nuo kitų vaikų, tik su tyrėju. Gauti tokie rezultatai, kad ketverių-septynerių metų vaikai geriausiai suvokia mirties neišvengiamumo ir negrįžtamumo komponentus, prasčiausiai baigtinumo ir priežastingumo. Daroma išvada, kad ketverių-septynerių metų vaikai dar neįsisavinę visų mirties sampratos komponentų, taiga jų mitrites samprata dar nėra brandi. Buvo nustatytas tam tikras mirties sampratos komponentų raidos šablonas: ketverių ir penkerių metų vaikai geriausiai suvokia neišvengiamumo ir negrįžtamumo komponentus; šešerių metų vaikai - neišvengiamumo, negrįžtamumo ir baigtinumo komponentus; septynerių metų vaikai - neišvengiamumo, universalumo, negrįžtamumo, baigtinumo komponentus. Bendrai mirties sampratai svarbiausias veiksnys yra vaiko amžius. Mirties neišvengiamumo, universalumo ir negrįžtamumo komponentams svarbiausias veiksnys irgi yra vaiko amžius. Mirties negrįžtamumo komponentui svarbiausi veiksniai - vaiko amžius ir patirtis, susijusi su mirtimi, o mirties priežastingumo komponento svarbiausias veiksnys - bendras kognityvinis vaiko lygis. Hipotezė, kad vaiko kognityviniai gebėjimai yra svarbiausi veiksniai vaikų mirties sampratai, nepasivirtino. Child concept of death is important and a major influence on the further development of the child, helping or hindering him to overcome the inevitable loss of life. However, the Lithuanian child concept of death is almost unstudied (Navickas, 2009). Thus, this study has been developed based on the theoretical concept of the death of the most important aspects of the theoretical model. This model consists of three groups of factors that may have prognostic value in children's perceptions of death. The aim of this study, to investigate 4-7 years children's concept of death and the most important factors for her. Study involved 61 children. Children's ages ranged from four to seven years: the youngest was four years old (48 months), the oldest - seven years (87 months) old. The age of average was 62 months. The study population was 55,7 pc. boys (n = 34) and 44,3 pc. (N = 27) girls. Study was conducted in several phases. Firstly, teachers aid parents of subjects were transferred an envelope, which was an appeal for participation in the study, consent form and the general data form. Upon receipt of parental consent, was meeting with the children. The first stage was assessed children's general cognitive level of the cognitive tasks. This assessment took about 10-15 minutes. The next step was performed by the death of the concept and a biological understanding interview. The following conclusions: the 4-7 years children the most understand the death inevitability and irreversibility components, the worst finality and causality. In conclusion, the 4-7 years children still undeveloped all components of the concept of death, so they death understanding is not yet mature. Also was ascertained the death of certain components in the development of the concept of pattern: 4-5 years-old children are best perceived inevitability and irreversibility components, for 6 year-olds - inevitability, irreversibility and finality components, a 7 year-olds - inevitability, universality, irreversibility, finality components. General concept of the death of the most important factor is the child's age. The child's age also is a key factor for the death inevitability, universality and irreversibility components. The key factors of death irreversibility component - the child's age and experience with death; the most important factor of the death causal component - the child's general cognitive level. The hypothesis that children's cognitive skills are key factors in children's perceptions of death, is not confirmed. Švietimo akademija Vytauto Didžiojo universitetas
|
|---|