| Summary: | Magistro darbe analizuojamas pusiau natūraliomis sąlygomis išaugintų ir išleistų į laisvę bei laukinių lūšių (Lynx lynx L.) erdvinis pasiskirstymas Lietuvos miškuose. Darbo objektas – Petro Adeikio lūšių veislyne gimusios, adaptuotos ir į laisvę paleistos dvi lūšių patelės bei laukinės, Lietuvos miškuose gyvenančios, lūšys. Darbo tikslas – išaiškinti išaugintų nelaisvėje ir išleistų į laisvę bei laukinių lūšių erdvinio pasiskirstymo ypatumus. Darbo metodai – iš į laisvę išleistų lūšių antkaklių gautų taškų bei internetinės apklausos metu gautos informacijos pagrindu buvo nagrinėjama (ArcGIS, Microsoft Excel ir Statistica programomis), kaip galimai reikšmingi aplinkos veiksniai įtakoja lūšių pasiskirstymą. Darbo rezultatai. Pusiau natūraliomis sąlygomis užaugintos ir į laisvę išleistos lūšys užsiėmė teritorijas pagal plotą atitinkančias laukinių lūšių užimamas teritorijas. Į laisvę išleistos lūšys ypač vengė didžiųjų kelių kaimynystės (Ivlev indeksas siekė net -0,89 ir -0,76). Jos buvo linkusios rinktis mažai žmonių gyvenamus plotus, tačiau atskirais atvejais, jos buvo pakančios didelio žmonių tankio teritorijoms. Pagal apklausos duomenis lūšys buvo sutinkamos praktiškai visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau jų buveinių parametrai ne visais atvejais atitiko šalies vidutinius rodiklius. Lūšys teikė stiprų prioritetą miškingoms teritorijoms (Ivlev indeksas 0,50) bei miškams su daug jaunuolynų (0,48). Lūšys vengė antropogeninės kilmės trikdžių: teritorijų su didžiaisiais keliais miške (-0,29) ir kraštovaizdyje (-0,17), taip pat neigiamą įtaką turėjo gyventojų tankis (-0.40). Tiek išaugintos pusiau natūraliomis sąlygomis bei vėliau išleistos į laisvę, tiek laukinės lūšys rinkosi gerokai miškingesnes teritorijas nei vidutinis Lietuvos miškingumas (p = 0,000). Nustatytas akivaizdus didžiųjų kelių ir žmonių gyvenamų vietų vengimas abiejose lyginamose grupėse. The master’s thesis analyses semi-naturally bred and released to the wild lynx and wild lynx (Lynx lynx L.) spatial distribution in Lithuania’s forests. The thesis object – two released female lynxes that were born and adapted in Petras Adeikis kennel, also free lynxes that live in Lithuania’s forests. Thesis goal – to find out in captivity bred and released lynx and wild lynx spatial distribution peculiarities. Thesis methods – applying the point data collected from the released lynx’s collars and the internet survey data (in use with ArcGIS, Microsoft Excel and Statistica programs) to find out significant environmental factors, which influence lynx distribution. Thesis results. Lynxes that were bred in semi-natural conditions, once released, took up very similar size areas as wild lynxes. Released lynxes especially avoided main roads in their neighbourhood (Ivlev index reached -0.89 and -0.76). They were more likely to choose sparsely human populated areas, yet in some cases they were tolerant to high human density areas. According to the survey’s data, lynxes were found practically everywhere in Lithuania, yet their habitat parameters didn’t always match the country’s average. Lynxes gave high priority to forest areas (Ivlev index 0.50) and to forests with lots of undergrowth (0.48). Lynxes avoided interference of anthropogenic origin: areas with main roads through the forests (-0.29) and through the landscape (-0.17), human density in the area also had a negative effect (-0.40) Both, the semi-naturally bred and released and the wild lynxes, chose much more forested areas compared to Lithuania’s average forest density (p = 0.000). An obvious avoiding of main roads and people inhabited areas was determined in both compared groups. Žemės ūkio akademija Vytauto Didžiojo universitetas
|
|---|