Aplinkos veiksnių įtaka lūšių (Lynx lynx L.) pasiskirstymui Lietuvoje

Dėl plynųjų kirtimų, kelių miškuose tiesimo ir eismo juose, o taip pat dėl neigiamo žmonių požiūrio į šį gyvūną, mažėjo lūšių buveinių skaičius, ko pasėkoje lūšių populiacija buvo sumažėjęs iki kritinės ribos. Keičiantis žmogaus gyvensenai ir požiūriui į gamtą, keičiasi ir žmogaus požiūris į lūšį. L...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Šaukevičius, Eimantas
Other Authors: Špinkytė-Bačkaitienė, Renata
Format: Master Thesis
Language:Lithuanian
Published: 2020
Subjects:
Online Access:https://hdl.handle.net/20.500.12259/106193
Description
Summary:Dėl plynųjų kirtimų, kelių miškuose tiesimo ir eismo juose, o taip pat dėl neigiamo žmonių požiūrio į šį gyvūną, mažėjo lūšių buveinių skaičius, ko pasėkoje lūšių populiacija buvo sumažėjęs iki kritinės ribos. Keičiantis žmogaus gyvensenai ir požiūriui į gamtą, keičiasi ir žmogaus požiūris į lūšį. Lūšis buvo pradėta traktuoti ne kaip plėšrus miško gyvūnas, o kaip miško ekosistemos dalis, kurią būtina išsaugoti ir išlaikyti. Lūšis turi didelę reikšmę ekosistemai: ji atrenka ir sumedžioja silpnesnius, paliegusius kitų, savo potencialaus grobio, rūšių gyvūnus. Visa tai lėmė tyrimų apie aplinkos veiksnių įtaką lūšių pasiskirstymui Lietuvoje aktualumą. Analizuojant aplinkos įtaką laukinių lūšių pasiskirstymui, iš Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos registro buvo gauta informacija apie taškus, kuriuose pastebėtos lūšys. Šie stebėjimo rezultatai apėmė 2018-2019 metus. Tyrimo objektas - lūšių pasiskirstymas Lietuvos miškuose. Tyrimo tikslas - ištirti aplinkos veiksnių įtaką lūšių pasiskirstymui Lietuvoje. Tikslui pasiekti iškelti tyrimo uždaviniai: išanalizuoti duomenis apie lūšių sutinkamumą Lietuvos teritorijoje; nustatyti, ar miškingumas, medyno rūšinė sudėtis ir amžius įtakoja buveinės pasirinkimą; ištirti augaviečių drėgnumo ir derlingumo poveikį lūšių pasiskirstymui; ištirti antropogeninių veiksnių poveikį lūšių pasiskirstymui. Statistiniam dviejų nepriklausomų kintamųjų reikšmių vidurkių skirtumui vertinti buvo naudojamas t testas. Atlikta tyrimas leido nustatyti, kad lūšys pirmenybę teikia tiems miškams, kuriuose pakankamai jaunuolynų. Priklausomai nuo augavietės drėgnumo lūšys labiau linkusios rinktis laikinai užmirkusias ir normalaus drėgnumo augavietes. Pelkinių augaviečių lūšys vengia. Pagal augaviečių derlingumą, lūšys savo buveinėms labiau linkusios rinktis santykinai nederlingas, santykinai derlingas ir derlingas augavietes . Lūšys yra linkusios vengti apstatytų teritorijų ir kelių, tačiau linkusios rinktis saugomas teritorijas ir kertines miško buveines. Lūšys stengiasi laikytis atokiau nuo užstatytų vietovių, asfaltuotų kelių ir arčiau miško ar pačiame miške. Lūšių pastebėjimai tokiuose taškuose nėra atsitiktiniai. Due to clear-cutting, the construction of roads in the forests and traffic in them, as well as the negative attitude of people towards this animal, the number of lynx habitats has decreased, as a result of which the lynx population has decreased to a critical level. Now the lynx began to be treated not as a predatory forest animal, but as a part of the forest ecosystem that needs to be preserved and maintained. All this determined the relevance of research on the influence of environmental factors on the distribution of lynx in Lithuania. Analyzing the impact of the environment on the distribution of wild lynxes, information on the points where lynxes were observed was obtained from the State Register of Protected Areas under the Ministry of Environment. These monitoring results covered the years 2018-2019. The object of the research is the distribution of lynx in Lithuanian forests. The aim of the study was to investigate the influence of environmental factors on the distribution of lynx in Lithuania. To achieve the goal, the research tasks were set: to analyze the data on the incidence of lynxes in the territory of Lithuania; to determine whether forest cover, stand species composition and age influence habitat choice; to study the effect of habitat moisture and fertility on lynx distribution; to investigate the effect of anthropogenic factors on lynx distribution. The t test was used to estimate the statistical difference between the means of the two independent variables. The study revealed that lynx give preference to those forests with sufficient young stands. Depending on the humidity of the habitat, lynx are more likely to choose habitats that are temporarily soaked and of normal humidity. Wetland lynx avoids. According to the fertility of habitats, lynx are more likely to choose relatively infertile, relatively fertile and fertile habitats for their habitats. Lynx tend to avoid built-up areas and roads, but tend to choose protected areas and key forest habitats. The lynx tries to stay away from built-up areas, paved roads and closer to the forest or in the forest itself. Observations of lynx at such points are not accidental. Miškų ir ekologijos fakultetas Miško biologijos ir miškininkystės institutas