Adaptation of Handbook for Development of Intercultural Competence: the Experiences

• Published in: Pedagogika
• Main Authors: Navaitienė, Julita, Račelytė, Daiva, Rimkevičienė, Violeta
• Format: Article in Journal/Newspaper
• Language: English
• Published: Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University 2015
• Subjects: intercultural competence; development; material adaptation; needs analysis; tarpkultūrinė kompetencija; raida; medžiagos adaptavimas; poreikių analizė; Kad’; Spitzberg
• Online Access: https://ejournals.vdu.lt/index.php/Pedagogika/article/view/1600; https://doi.org/10.15823/p.2015.021

The present reflection article discloses the experiences gained during the adaptation of the material for intercultural competence development. The resource book Building Intercultural Competences: A Handbook for professionals in education, social work and health care was selected and its material was adapted to educational context of VET students and teachers. The framework of adaptation of the Handbook is presented in the article. The study was done to investigate the VET students’ and teachers’ needs for intercultural competence development. Spartūs globalizacijos procesai kelia asmens ugdymuisi siekinius, susijusius su socialine sanglauda, tolerancija, dialogu, integracija, t. y. su tarpkultūriniu ugdymusi. Šio ugdymosi kontekste tarpkultūrinė kompetencija tampa viena iš svarbiausių šiuolaikinio besimokančio ir / ar dirbančio asmens kompetencijų. Tarpkultūrinė kompetencija apibrėžiama kaip tinkama ir veiksminga sąveika tarp žmonių, kurie atstovauja skirtingai afektinei, kognityvinei ir elgesio orientacijai į pasaulį (Spitzberg, Changon, 2009). Šveicarijos ir Italijos mokslininkai parašė knygą „Tarpkultūrinių kompetencijų formavimas: vadovas švietimo, socialinio darbo ir sveikatos priežiūros specialistams“, kurioje išdėstė tarpdisciplinines, tarptautines ir tarpprofesines šios kompetencijos ugdymo galimybes. Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo vadove pateikiami tarpkultūrinės kompetencijos teorinė struktūra ir praktinis jos ugdymo modelis, paremtas konkrečia tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo patirtimi. Buvo iškeltas tikslas – adaptuoti šią tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo priemonę taip, kad joje pateikiama medžiaga būtų naudinga Lietuvos, Suomijos, Vokietijos ir Estijos profesinio rengimo institucijoms. Adaptavimas yra greitesnis ir pigesnis procesas už naujos priemonės sukūrimą. Adaptavimas apibrėžiamas kaip modifikavimas priemonės, kuri buvo sukurta kokioje nors kultūrinėje ar organizacinėje aplinkoje, kad būtų galima ją pritaikyti skirtingose aplinkose. Adaptuojant Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo vadovą buvo laikomasi keturių principų. Adaptavimas vyko trimis lygiais. Adaptavimo proceso metu buvo atsižvelgiama į būsimų vartotojų poreikius, kurie buvo ištirti prieš pradedant adaptavimą. Adaptuojama medžiaga buvo pertvarkoma pagal vartotojų poreikius; nenaudojama, jeigu neatitiko vartotojų poreikių; papildoma, kai vartotojams trūkdavo informacijos; trumpinama, jeigu informacija vartotojams atrodė per daug plati; paprastinama, jeigu vartotojai jos nesuprasdavo; struktūrinama, jeigu to reikėjo dėl vartotojų poreikių. Adaptavimo rezultatas – metodinės ir ugdymosi priemonės studentams bei dėstytojams. Šių tarpkultūrinės kompetencijos ugdymosi ir ugdymo priemonių veiksmingumas testuojamas Lietuvos, Suomijos, Vokietijos ir Estijos profesinio rengimo institucijose.