| Summary: | Metaforiškai nurodydamas į Rusijos vokiečio astronomo Struve’ės atliktus geodezinius dienovidinio lanko, einančio nuo Juodosios jūros iki Barenco jūros, matavimus ir jo atminčiai skirtą memorialinę arką, pastatytą Hamerfeste, Šiaurės Norvegijoje, šis straipsnis atskleidžia kai kurias perspektyvas, susijusias su geografiniais ir kultūriniais sutapimais tarp Rytų ir Vakarų. Įvairūs kontekstai lemia meno ir teatro vystymąsi nuo centralizacijos prie decentralizuoto kultūrinio modelio. Struve’ės geodeziniai matavimai yra pagrįsti trianguliacijos grandine, sudaryta iš trikam pių. Metaforiškai trikampį galima suvokti kaip vietinio, arba liaudiško, dvasinio ir politinio elementų sąryšį. Tokiu pagrindu galima apibrėžti dialoginę kultūrinių mainų erdvę, kurią reflektuoja tokie meno projektai, kaip norvegų Verdensteatret projektas Tsalal, sukurtas remiantis patirtimi, sukaupta Juodosios jūros regione, suomių Houkka Brothers projektas Klajūnas, pasakojantis apie Suomijos-Rusijos sieną Karelijoje, ir Ukrainos teatro trupės Vilna Scena spektaklis Sweet Dreams, pagrįstas Williamo Shakespeare’o Ričardu III, parodytas SEAS festivalyje Tromse, pasienio mieste Šiaurės Skandinavijoje. Visi šie kūriniai reflektuoja dialoginę erdvę ir trikampį tarp lokalumo, dvasingumo ir politiškumo. The German-Russian astronomer Friedrich Georg Wilhelm Struve (1793-1864) took 39 years, from 1816 to 1855, to accomplish the project of measuring the meridian arc named after him from the Black Sea to the Barents Sea. The monument to this endeavor in Hammerfest, Finnmark, is one of the few memorials to have survived the destruction of the World War II in this the northernmost city of the world. Struve’s meridian reflected Norway’s entry into international cooperation, and from a geo-cultural perspective this meridian symbolized the border in Europe between East and West, extending from The Black Sea, through Ukraine, White Russia and Lithuania, and connecting with Finland and the Nordic Countries, ending up in the polar region. The author is advocating a circular perspective in understanding art in its landscapes and interiors, or even in dialogical spaces, referring to discovering and working on cultural memory. It indicates that relations between countries and landscapes be based upon finding the physical visual spaces that correspond with the mental and intellectual spaces, leaving behind the former dominant way of thinking that presumes centers of dominant ideological motives. The artistic work needs to find a new context of marginality and transgression of the political versus the vernacular and the spiritual, which correspond to the three sidelines of the geodetical triangle of Struve’s meridian.
|
|---|