| Summary: | Paprastai akmeniu vadinama kieta uoliena arba atskiras jos gabalas (DLKŽ 8). Tai, matyt, iš seniausių laikų atėjęs supratimas, kai akmuo greta medžio, upės ar ežero ne vieną tūkstantmetį baltų gentims buvo tarp būdingiausių Lietuvos kraštovaizdžio komponentų. Vėliau šia sąvoka vadinti statyboms naudoti uolienų luitai, brangieji mineralai (brangakmeniai), svorio matai, žmogaus vidaus organuose susidarę akmenėliai ir kt. Akmeniu pavadinama girnapusė, skiltuvas, galąstuvas. Dar vėliau, trūkstant specialių terminų, šiuo žodžiu pradėti vadinti kai kurie cheminiai junginiai (muilo šarmas), uolienų atmainos. Su nuostaba ir pasididžiavimu žvalgomės į mūsų senąsias viduramžių pilis Vilniuje, Kaune, Medininkuose, Trakuose ir kitur, iš vietinių akmenų pastatytas aukštyn besistiepiančias bažnyčias, taip pat malūnus, dvarų pastatus, aukštas tvoras. Tokios akmens savybės kaip kietumas, sunkumas, pastovumas ir kitos yra panaudojamos gausioms vaizdingoms metaforoms tautosakoje, bendrinėje ir šnekamojoje kalboje. Ne mažiau nuostabių padavimų apie didžiuosius ar mitologinius, kuo nors kitu išskirtinius akmenis. Ko gero, galima tik pritarti ištikimo mūsų krašto akmenų tyrinėtojo profesoriaus Algirdo Gaigalo pastebėjimui, kad akmuo nuo seno yra tapęs Lietuvos gamtos identiteto dalimi (Gaigalas 2006, 38–39). Stones as solid individual pieces of rock are the main subject matter of the present paper. Their origin on the surface of the earth has been discussed by European field scientists since long ago. According to one of the persistent hypotheses, boulders were scattered by the waters of deluge. In the course of time, a new hypothesis has developed. According to it, stones were scattered on the surface of the earth by icebergs. This hypothesis was proposed by a Scottish field scientist Ch. Lyell in 1830. Famous doctor and field scientist E. Eichwald (1830) also supported this point of view. He explained the appearance of boulders in the Vilnius region by iceberg activity. Some time later, exponents of the theory of glaciations took root in Europe. This opinion became popular in the Baltic countries in the second half of the 19th century (C. F. Schmidt, G. Berendt, A. Giedraitis, etc.). Yet only in 1911 a Finnish scientist J. Sederholm compiled and published a map demonstrating the cones (fans) of scattering of Fennoscandian indicator boulders in the northern part of Europe. The modern geological science has determined the glaciation centres in Fennoscandia from which the familiar boulders have travelled to Lithuania during at least 6 glaciations. This may cause a fallacy that Lithuania has not got its own boulder rocks. Actually they exist in the crystalline basement at a great depth (0.2-2.3 km) which can be reached only by drilling. The crystalline basement is composed of. [to full text]
|
|---|