| Summary: | Tarp Šlezvigo-Holšteino žemės ir Oderio vidurupio Hamburgo kultūros laikotarpiu (biolinge) dirva dar buvo gana kalkėta. Hamburgo kultūros gyventojų pagrindinis maisto šaltinis buvo šiaurės elniai, kuriems išgyventi reikėjo elninių samanų (Cladonia rengiferina) ir žemaūgių beržų (Bertula nana). Šie augalai galėjo augti smėlingame, drėgname dirvožemyje. Minėta teritorija tuo metu buvo padengta kalkingu moreniniu molžemiu, kuriame šiaurės elniams maistui tinkami augalai augti negalėjo. Todėl Šiaurės elnių bandos biolingo laikotarpiu tik-riausiai vengė tarp Šlezvigo-Holšteino ir Oderio vidurupio esančių teritorijų, kuriose nevešėjo jiems tinkami maistui augalai. Neįtikėtina, kad ateityje minėtoje teritorijoje galima būtų aptikti Hamburgo kultūros gyvenviečių, nes čia šiaurės elniai neapsistodavo. The author maintains that the soils formed by the Pomeranian Glacier during the Bölling Interstadial at the time of Hamburgian Culture stood under rising moisture and were not yet lixiviated enough. The main food sources of reindeer, especially reindeer-moss (Cladonia rangiferina) and dwarf birch-trees (Betula nana), require a sandy, dry, non-calcareous soil and therefore could not flourish in the highly calcareous moraine clay. Because the reindeer herds probably avoided the plains in eastern Germany between Schleswig-Holstein and the Middle Oder during the Bölling Interstadial, it is highly improbable that the discovery of any sites of Hamburgian Culture in this area could be reckoned with in the future.
|
|---|