| Summary: | Seeking for a sustainable exploitation of the populations of commercialy valuable fish species without causing danger to their genetic resources it is necessary to amass extensive data about the population genetic structure of this fish species. When preparing the thesis a total of 221 eels and 262 perch were analysed. Fish samples collected in Lithuania and Latvia were studied using microsatellite DNA, the mtDNA D-loop region and mtDNA cyt b markers. Original primer pairs Ang1 and Ang2 have been designed for the mtDNA analysis of the eel. On the basis of the Anguilla genus species mtDNA D-loop region data obtained during work it can be stated that inland and territorial water bodies of Lithuania contain no A. japonica and A. rostrata species. The molecular investigations carried out indicate that the population genetic structure of the European eel is characterized by the genetic mosaic, which is formed due to the existence of reproductively isolated groups. Statistically significant genetic differentiation between the eel groups naturally recruited to Lithuania and Latvia and introduced to Lithuanian lakes has not been determined (p > 0.05). However, the eels stocked into different lakes of Lithuania differ in their genetic diversity. Pairwise comparisons of the Lithuanian and Latvian perch populations based on the mtDNA D-loop region data revealed that the perch population of Lake Drūkšiai was statistically significantly (p < 0.05) different from all other perch. [to full text] Siekiant tvariai eksploatuoti verslinių žuvų populiacijas nesukeliant pavojaus jų genetiniams resursams būtina sukaupti daug duomenų apie šių rūšių populiacinę-genetinę struktūrą. Iš viso tyrimams panaudoti 221 unguriai ir 262 ešeriai. Lietuvoje ir Latvijoje surinkti žuvų audinių pavyzdžiai tirti naudojant mikrosatelitinės DNR, mtDNR D-kilpos regiono ir mtDNR cyt b žymenis. Ungurių mtDNR analizei sukurtos originalios Ang1 ir Ang2 pradmenų poros. Remiantis disertacinio darbo metu atliktais Anguilla genties rūšių mtDNR D-kilpos regiono tyrimais, galima teigti, jog šiuo metu A. japonica ir A. rostrata rūšių, tiek tirtuose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose, tiek Lietuvos teritoriniuose vandenyse nėra. Atlikti molekuliniai tyrimai rodo, kad europinio upinio ungurio populiacinė-genetinė struktūra pasižymi genetine mozaika, kurios susiformavimą lemia reproduktyviai izoliuotos grupės. Tarp natūraliai į Lietuvą ir Latviją atplaukusių ir introdukuotų Lietuvos ežeruose ungurių grupių statistiškai patikima genetinė diferenciacija nenustatyta (p > 0,05), tačiau skirtinguose Lietuvos ežeruose gyvenantys unguriai pasižymi skirtinga genetine įvairove. Atliktų Perca fluviatilis mtDNR D-kilpos regiono tyrimų rezultatai rodo, jog Drūkšių ežero ešerių populiacija statistiškai patikimai (p < 0,05) skiriasi nuo visų kitų Lietuvos ir Latvijos ešerių populiacijų. Nustatyta, kad nuo Lietuvos pietvakarinės dalies iki Latvijos centrinės dalies plyti kelių skirtingų ešerių genetinių linijų kontaktinė. [toliau žr. visą tekstą]
|
|---|