Kauno marių vandens kokybės vertinimas bioindikaciniais metodais

• Main Authors: Venckutė, Gineta, Stravinskienė, Vida
• Format: Other/Unknown Material
• Language: Lithuanian
• Published: 2015
• Subjects: Eurofizacija; Vandens kokybė; Bioindikaciniai augalai; Eutrophication; Water quality; Bioindication plants; Ekologija ir aplinkotyra / Ecology and environmental sciences (N012); Potamogeton compressus
• Online Access: http://sauga.asu.lt/wp-content/uploads/sites/8/2015/03/112-115_Venckute_Stravinsk_II_18.pdf

Tyrimo tikslas – įvertinti Kauno marių vandens kokybę bioindikaciniais metodais. Pagal J. Braun–Blanquet skalę (1964) buvo įvertinta 10 įlankų. Jose identifikuota viso 21 augalų rūšys, kurių skaičius tyrimų vietose svyravo nuo 1 iki 6. Dažniausiai rastos rūšys buvo paprastoji nendrė (Phragmites australis L.) ir siauralapis švendras (Typha angustifolia L.). Šie augalai buvo aptikti šešiose tyrimų vietose. Rečiausios rūšys–plokščioji plūdė (Potamogeton compressus L.), kuri aptikta tik vienoje tyrimo vietoje bei paprastoji lūgnė (Nuphar lutea L.). Augalų rūšių gausumas buvo nustatomas, skaičiuojant vidutinį visų augalų rūšių procentinį padengimą barelyje. Vidutinis projekcinis augalų padengimas pasirinktose Kauno marių įlankose–59,3 %. 5 balais buvo įvertintos: pirmoji ir ketvirtoji įlanka jose padengimas buvo didesnis nei 75 %. 4 balais – antroji, ketvirtoji, 6–8 – toji ir dešimtoji įlanka, jose padengimas buvo 51–75 % tiriamojo laukelio. O trečiojo, penktojo ir devintojo barelio padengimas buvo įvertintas 3 balais (nuo 26–50 %). Tyrimų vietų rūšių gausumo vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi (p < 0,05). Nitratų kiekis aptiktas Kauno marių įlankose kinta 5–25 mg/l intervale. Tačiau nei vienu atveju neviršija higienos normų (ribinė vertės)–50 mg/l. Tyrimo vietose nitratų kiekių vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi (p < 0,05). Nitritų tyrimo metu aptikti nepavyko. Fosfatų kiekis aptiktas Kauno marių įlankose kinta 0,2– 0,5 mg/l intervale. 0,5 mg/l yra didžiausia leistina koncentracija, todėl šioje įlankoje fosfatų kiekis turėtų tik mažėti. Tyrimo vietose fosfatų kiekių vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi (p < 0,05) The aim of research – to assess water quality of Kaunas Lagoon by using the bioindicator methods. According to J. Braun-Blanquet scale (1964) was estimated at 10 bays. Total identified 21 plant species, wich number of research areas ranged from 1 to 6. The most commonly found species were Phragmites australis L. and Typha angustifolia L. These plants have been detected in six study sites. Rarest types of Potamogeton compressus L., which was found only in one investigation spot and Nuphar lutea L. Plant species abundance was determined by calculating the average of all plant species percentage coverage plot. Mean projection coverage of plant in selected bays Kaunas lagoon – 59.3 %. 5 scores were evaluated: the first and the fourth bay contain coverage was higher than 75 %. 4 points the second, fourth, 6-8 that of the tenth bay, they were 51–75 % coverage of the research plot. Third, fifth and ninth barrel coating was evaluated by 3 points (from 26–50 %). Test sites species abundance averages statistically significant different (p <0.05). Nitrate concentrations in Kaunas lagoon bays have been found varies from 525 mg / l range. However, in no case does not exceed the hygiene standards (threshold values) –50 mg / l. The site nitrates quantities averages statistically significant different (p <0.05). Study did not detect nitrites. Study of phosphates concentration in Kaunas Lagoon bays varies 0.2–0.5 mg / l range. 0.5 mg / l is the maximum permissible concentration and therefore the amount of phosphates in the Gulf should only decrease. The site phosphates quantities averages statistically significant different (p <0.05) Aplinkotyros katedra Gamtos mokslų fakultetas Vytauto Didžiojo universitetas