| Summary: | Due to the effects of global warming in the Arctic, which represent both environmental challenges and potential economic opportunities, both Arctic and non-Arctic actors are increasingly interested in the region and seek to participate in its development. This thesis focuses on the EU’s Arctic approach and seeks to analyse the progress of the EU’s policy towards the region, but also to provide a forward-looking perspective in order to present insights and recommendations on the EU’s upcoming Arctic policy update later this year. The goal of this thesis is to evaluate the EU’s policy towards the Arctic region against the background of European interests and the EU’s climate policy. The key objectives are (1) to assess the current political framework of the Arctic, (2) to outline the progress of Arctic governance and regime-building, (3) to identify and compare the EU’s main Arctic interests and their driving forces, (4) to evaluate the approach of the EU towards the Arctic and (5) to assess the EU’s key Arctic and non-Arctic member states’ strategies and priorities towards the region. This thesis uses triangulation research methodology to assess the EU’s Arctic approach. Both primary and secondary sources are analysed. Among key sources are the EU’s communications and resolutions on its Arctic policy and member states’ national Arctic strategies. To highlight key criticisms and recommendations, scientific literature such as reports, books and the findings of various papers published in academic journals are analysed. Finally, secondary quantitative data on EU energy dependency and Arctic resources is evaluated to further understand European interests in the region. The key results and conclusions are the following: Firstly, global warming is the key reason for increased interest towards the Arctic and has underlined tensions in the region between environmental concerns, and economic and development interests. Secondly, the EU’s current Arctic approach lacks coherence and ambition due to external constraints, contradictions between the EU’s economic interests and its climate policy and because its approach seeks to simultaneously integrate different policy areas. Lastly, while the EU member states are supportive of environmental policies at the international level, they continue to link regional development in the Arctic with unsustainable practices. This contributes to the inconsistencies of the EU’s Arctic policy and undermines its credibility as a leader against climate change. Dėl pasaulinio atšilimo poveikio Arkties regione, kuris siejasi tiek su aplinkosaugos iššūkiais, tiek su potencialiomis ekonominėmis galimybėmis, Arkties ir kiti tarptautiniai veikėjai vis labiau domisi šiuo regionu ir siekia dalyvauti jo plėtroje. Šiame darbe daugiausia dėmesio skiriama ES požiūriui į Arkties regioną ir juo yra siekiama ne tik išanalizuoti ES politikos šio regiono atžvilgiu pažangą, bet ir pateikti į ateitį orientuotą perspektyvą, kuri leistų pateikti įžvalgų ir rekomendacijų dėl šiais metais rengiamo ES Arkties politikos atnaujinimo. Šio bakalauro darbo tikslas - įvertinti ES politiką Arkties regiono atžvilgiu Europos interesų ir ES klimato politikos kontekste. Pagrindiniai uždaviniai yra šie: 1) įvertinti dabartinę Arkties politinę sistemą, 2) apibūdinti Arkties regiono valdymo ir režimo kūrimo pažangą, 3) nustatyti ir palyginti pagrindinius ES interesus Arkties regione ir jų varomąsias jėgas, 4) įvertinti ES požiūrį į Arkties regioną ir 5) įvertinti pagrindinių ES Arkties regiono ir kitų valstybių narių strategijas ir prioritetus Arkties regiono atžvilgiu. Siekiant įvertinti ES požiūrį į Arkties regioną, šiame darbe yra taikoma trianguliacijos tyrimo metodika. Analizuojami tiek pirminiai, tiek antriniai šaltiniai. Tarp pagrindinių šaltinių - ES komunikatai ir rezoliucijos dėl Arkties politikos bei valstybių narių nacionalinės Arkties strategijos. Siekiant išryškinti pagrindinę kritiką ir rekomendacijas, analizuojama mokslinė literatūra, pavyzdžiui, ataskaitos, knygos ir įvairių straipsnių, paskelbtų akademiniuose žurnaluose, išvados. Galiausiai vertinami antriniai kiekybiniai duomenys apie ES energetinę priklausomybę ir Arkties išteklius, siekiant geriau suprasti Europos interesus regione. Pagrindiniai rezultatai ir išvados: pirma, visuotinis atšilimas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios didėja susidomėjimas Arkties regionu, kuris taip pat išryškino įtampą minėtame regione tarp aplinkosaugos problemų ir ekonominių bei vystymosi interesų. Antra, dabartiniam ES požiūriui į Arktį trūksta nuoseklumo ir užmojo dėl išorinių suvaržymų, konfliktų tarp ES ekonominių interesų ir jos klimato politikos bei dėl to, kad šiuo požiūriu siekiama vienu metu integruoti skirtingas politikos sritis. Galiausiai, nors ES valstybės narės remia aplinkos politiką tarptautiniu lygmeniu, jos ir toliau sieja regioninę plėtrą Arktyje su netvaria praktika. Tai prisideda prie ES Arkties politikos nenuoseklumo ir mažina jos, kaip lyderės kovoje su klimato kaita, patikimumą. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas Regionistikos katedra
|
|---|