ES šiaurinio regiono vaidmuo įgyvendinant ES energetinį saugumą XXI amžiuje

• Main Author: Grabliauskaitė, Aušra
• Other Authors: Budrytė - Kvietkauskienė, Rimantė
• Format: Master Thesis
• Language: Lithuanian
• Published: 2009
• Subjects: energetinis saugumas; saugumo kompleksas; šiaurinis regionas; energy security; north region; security complex; Politikos mokslai / Political sciences (S002); Arctic; Norway; Kova
• Online Access: https://hdl.handle.net/20.500.12259/125972

Pagrindinis darbo tikslas yra išanalizuoti Europos Sąjungos šiaurinio regiono, akcentuojant Rusijos Federacijos ir Norvegijos Karalystės įtaką regione, vaidmenį, užtikrinant energetinį saugumą Europos Sąjungoje, bei numatyti galimas ES energetikos politikos perspektyvas netolimoje ateityje. Siekiant geriau atskleisti darbo tikslą, keliami šie uždaviniai: apibrėžti saugumo sąvokos pagrindines dimensijas, veiksnius bei regioninio saugumo komplekso svarbą ir reikšmę Europos Sąjungos kontekste; atskleisti Europos Sąjungos šiaurinio ir Arkties regionų vaidmenį ES energetikos politikoje; išanalizuoti dabartinę ES energetinę padėtį ir priklausomybę nuo energetinių išteklių importo; išsiaiškinti Rusijos Federacijos ir Norvegijos Karalystės vietą ES energetinio saugumo kontekste; numatyti ES kaip galimo energetinio saugumo komplekso energetikos politikos ateities gaires. Parašius darbą pavyko patvirtinti iškeltą ginamąjį teiginį, jog nacionalinių valstybių kova dėl energetinių išteklių ir individualūs sprendimai sudaro sąlygas energetiniam nesaugumui Europos Sąjungoje, kadangi ES deklaruojamas siekis kalbėti „vienu balsu“ ir įgyvendinti bendrą energetinę politiką, prasilenkia su valstybių nacionaliniais interesais ir lieka neįgyvendintas. Nors Europos Sąjunga gali būti laikoma energetiniu saugumo kompleksu, kuriame energetinės priklausomybės santykis tarp šalių yra suvokiamas kaip grėsmė (kurios šaltinis iš esmės yra vienas – Rusijos Federacija), tačiau didėjantis vartojimas ir konkurencija dėl energetinių išteklių vis dar neskatina ES valstybių ieškoti alternatyvių energetikos tiekėjų, o greičiau imtis individualių sandorių su Rusija, galutinai žlugdant bet kokias ES energetikos politikos iniciatyvas. Tokiu atveju galima teigti, jog ES politinis sąmoningumas dėl bendrų energetinių interesų vis dar yra nesubrendęs, o tai lemia Sąjungos, kaip politinio konstrukto, silpnumą konkurencinėje energetinių išteklių kovoje su kylančiomis naujomis ekonominėmis galybėmis, tokiomis kaip Indija ir Kinija, bei didėjančiu energijos vartojimu Rusijos viduje. Ateityje svarbiu energetiniu placdarmu turėtų tapti Europos Sąjungos šiaurinis regionas bei per jį atsiveriantys Arkties energetinių išteklių turtai. Kita vertus Arkties regionas tampa didžiųjų valstybių ir regioninių galybių – JAV, Rusijos, Norvegijos – kovos arena, kurioje ES, kuri yra labiau ekonominis negu politinis darinys, privalantis laviruoti tarp skirtingų valstybių nacionalinių interesų, išsilaikyti bus pakankamai sunku. The main object of this study is to analyze the role of the North region of European Union, ensuring energy security in the EU and foresee the possible perspectives of the EU’s energy policy in the nearest future. The North region is analyzed emphasizing two countries which are main energy suppliers for Europe – Russian Federation and Norway. For a better understanding of the object, the specific proposition has been formulated: the struggle of the national states for energy resources and individual decisions allow energy insecurity in the European Union since the EU’s declared objective „to speak in one voice“ is inconsistent with national interests of EU’s member states. Although the European Union can be defined as the complex of energy security in which the relation of dependence is comprehended as a threat (the main source of this threat is the Russian Federation’s energy monopoly), however the growing consumption and competition for energy resources encourage the countries to search for alternative energy resources and its suppliers. These actions disrupt the initiatives of the common European Union’s energy policy. The political consciousness is not yet grown in the EU’s countries and it determinates the weakness of the EU as a political construct in case of competition with the rising economical powers (such as India and China) for energy resources. On the other hand the consumption is growing in the Russian market as well, which implies possible insecurity of supply. In the nearest future the EU’s North and Arctic regions with its huge resources of natural gas and oil can be a significant energy base for Europe. On the other hand the Arctic region becomes the struggle arena for great powers and regional powers (such as United States of America, Russian Federation and Norway). For the EU which is more economical than political construct and must combine national interest of the member states it will be quite difficult to achieve its goals of energy policy. Vytauto Didžiojo universitetas