DNR mikrosatelitinio polimorfizno panaudojimas Lietuvos tauriųjų elnių(Cervus elaphus)genetinės įvairovės tyrimuose

• Main Author: Jakubanis, Irena
• Other Authors: Paulauskas, Algimantas
• Format: Master Thesis
• Language: Lithuanian
• Published: 2008
• Subjects: taurusis elnias; DNR mikrosatelitai; populiacija; genetinė įvairovė; red deer; microsatellites; populiation; genetical variability; Biologija / Biology (N010); Kad’; Rangifer tarandus
• Online Access: https://hdl.handle.net/20.500.12259/122445

Šiame darbe mikrosatelitinių DNR sekų metodu buvo ištirta 24 taurieji elniai iš 4 rajonų, 8 skirtingų Lietuvos miškų. Pagrindinis tyrimo objektas buvo nustatyti tauriųjų elnių DNR mikrosatelitų kintamumą Lietuvoje. Elnių audinių bei kepenų pavyzdžiai surinkti 2003 - 2005 metų medžioklės sezonuose iš medžiotojų nušautų individų. Ištyrus 7 mikrosatelitinius lokusus (RT1, RT23, NVHRT16, NVHRT21, NVHRT48, NVHRT73, BM888) nustatyta, kad lokusai BM888, NVHRT48 bei NVHRT21 nepilnai tinka Lietuvos taurųjų elnių populiacinei analizei, kadangi po amplifikacijos ne pas visus tirtus individus buvo matoma pradmenų amplifikacija. Panevėžio rajone aptiktas vienas retas alelis (0,042 dažnumas) RT1 lokuso alelyje esančiam 224 bp srityje Pastebėta, kad Lietuvoje gyvenančių taurųjų elnių teorinis ir faktinis heterozigotiškumas artimas į kitų šalių taurųjų elnių populiacijų heterozigotiškumus. Jurbarko rajono populiacija pasižymi didžiausiu faktiniu heterozigotiškumu, kuris siek�� 0,75. Didžiausias efektyvus alelių skaičius (ne=3,45) pastebėtas Panevėžio rajono elnių populiacijoje. Tiek pagal DNR tiek pagal izofermentine analizę labiausia genetiškai artimos populiacijos yra Minčios ir Ažvinčių, labiausiai nutolusios pagal mūsų tirtus polimorfinius lokusus yra Mantvilių ir Sipailiškių miškų tauriųjų elnių populiacijos. Lietuvos taurųjų elnių populiacija yra vienoje šakoje su Vengrijos bei Škotijos taurųjų elnių populiacijomis, tačiau nutolusi nuo Švedijos taurųjų elnių populiacijos. We investigated tissue and liver of 24 red deers (Cervus elaphus). Samples for analysis were collected from 4 localities, 8 different forests of Lithuania during 2004-2005 hunting seasons. We used 7 microsatellite primers (RT1, RT23, BM888, NVHRT16, NVHRT21, NVHRT48, NVHRT73) derived from reindeer (Rangifer tarandus) to find out which of them is the best suitable for genetical investigations of red deer. BM888, NVHRT48 and NVHRT21 did not appeared suitable for whole population analysis because not in all samples was detected amplification. The analysis of alleles showed the rarest alleles is RT1 locus 224 bp alleles (0,042). Lithuanian red deers observed and expected heterozygosities are within the range of values previously found for reed deers. It was estimated that the biggest observed heterozygosity were Jurbarko localities forest (Ho= 0,75). The biggest effective number of alleles (ne=3,45) was observed in Panevėžio locality red deer population. According to our DNA and antedate done isoenzyme investigation the most genetically similar were Minčios and Ažvinčių red deer subpopulations; the most different were Sipailiškių and Mantvilių ones. Lithuanian red deer are in one cluster with Hungarian and Scottish red deers populations, they are in separate cluster with Swedish red deer population. Vytauto Didžiojo universitetas