Paauglių bendravimo įgūdžių, lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes ir alkoholio vartojimo sąsajos

• Main Author: Pamataitienė, Justina
• Other Authors: Pilkauskienė, Ina
• Format: Master Thesis
• Language: Lithuanian
• Published: 2010
• Subjects: paaugliai; alkoholio vartojimas; bendravimo įgūdžiai; lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes; adolescents; alcohol use; social skills; alcohol outcome expectancies; Psichologija / Psychology (S006); Tromso; Kad’
• Online Access: https://hdl.handle.net/20.500.12259/119951

Tyrimo tikslas – nustatyti paauglių bendravimo įgūdžių, lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes ir alkoholio vartojimo sąsajas. Tyrime dalyvavo 248 (11- 12 klasių) mokiniai. Iš jų 110 vaikinų ir 138 merginos. 134 tyrime dalyvavusių paauglių (iš jų 39 vaikinai ir 75 merginos) alkoholio vartojimas įvardijamas kaip rizikingas ir 114 (iš jų 71 vaikinas ir 63 merginos) paauglių kaip nerizikingas. Paauglių bendravimo įgūdžiai vertinami Tromso socialinio intelekto skale (TSIS) (angl. Tromso Social Intelligence Scale), kurią parengė Silvera, Martinussen, Dahl, 2001. Lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes vertinami S. C. Martino ir kt. (2006) sudaryta alkoholio lūkesčių skale (angl. Alcohol Outcome Expectancies Scale). Rizikingam alkoholio vartojimui įvertinti naudojama Crafft skalė (Knight ir kt., 2002). Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikinų, kurie alkoholį vartoja rizikingai, teigiami lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes ir merginų, kurios alkoholį vartoja rizikingai, teigiami ir neigiami lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes labiau išreikšti, nei nerizikingai alkoholį vartojančių paauglių. Rizikingai alkoholį vartojantys vaikinai turi geresnius bendravimo įgūdžius, nei nerizikingai vartojantys vaikinai. Nerizikingai ir rizikingai alkoholį vartojančių merginų bendravimo įgūdžiuose skirtumų nenustatyta. Taipogi nustatyta vaikinų ir merginų grupėse teigiamas ryšys tarp teigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes ir socialinės informacijos apdorojimo, bei neigiamas ryšys tarp neigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes ir socialinio supratingumo. The aim of the study was to define the relationships between social skills, alcohol outcome expectancies and alcohol use among adolescents. The participants of this study were 248 (110 boys and 138 girls) high school students. 134 participants (39 boys and 75 girls of them) were in a risk of alcohol use and 114 participants (71 boys and 63 girls of them) weren’t in a risk of alcohol use. The social skills of adolescents were examinated by Tromso Social Intelligence Scale (TSIS) (made by Silvera, Martinussen, Dahl, 2001). Alcohol outcome expectancies were examinated by Alcohol Outcome Expectancies Scale (made by S. C. Martino et al., 2006). The risk of the alcohol use were examinated by CRAFFT scale (made by Knight et al., 2002). The rezults of the study showed that positive alcohol outcome expectancies of boys, who were in a risk of alcohol use, and positive and negative alcohol outcome expectancies of girls, who were in a risk of alcohol use, were more significant in such alcohol use group of weren‘t risk. The boys who are in a risk of alcohol use have better social skills, than the boys who aren‘t in a risk of alcohol. Differences between the girls who are or not in a risk of alcohol use don‘t exist. The study also showed that positive relation exist between positive alcohol outcome expectancies and social information processing and between negative alcohol outcome expectancies and social awareness. Vytauto Didžiojo universitetas