Linguistic and semiotic characteristics of dictionaries: the Merriam-Webster Dictionary and the Dictionary of Modern Lithuanian

• Main Author: Nakutienė, Agnė
• Other Authors: Selmistraitis, Linas
• Format: Master Thesis
• Language: English
• Published: 2010
• Subjects: lexicography; patterns of definitions; entry; headword; leksikografija; definicijų tipai; straipsnis; antraštinis žodis; Filologija / Philology (H004); Kad’; Rasta; Arba; DML
• Online Access: https://hdl.handle.net/20.500.12259/117432

The present research focuses on the comparative study of linguistic and semiotic characteristics of English and Lithuanian dictionaries. The Merriam-Webster Dictionary (MWD) and the Dictionary of Modern Lithuanian (DML) have been chosen for the analysis. The investigation reported here sets out to achieve several basic objectives. First of all, it is attempted to study the definitions of 446 entry-words. Second, it is intended to analyze how many different patterns of defining the entries can be found in both dictionaries. Finally, the research seeks to compare and contrast the English and Lithuanian lexicographic traditions through the comparison of the findings in both dictionaries. In order to achieve the above outlined objectives, the sample of 446 nouns selected randomly has been created. All the entries under investigation have been collected from the dictionary of Modern Lithuanian and their equivalents in English have been found in Merriam-Webster Dictionary. Both quantitative and qualitative methods of research have been applied for the investigation, as well as a comparative analysis. The findings revealed that the information about the headwords provided in the two dictionaries was quite similar; however, there were some differences as well. For example, concerning semantic information, the English dictionary provided broader explanations of meanings while the Lithuanian variants were narrower. In terms of semiotic characteristics, all the entry-words have been classified according to the six patterns of lexicographic definitions, suggested by Tekoriene and Maskaliuniene (2004). The results show that even five ways of meaning description out of the six have been identified in the DML, whereas in the MWD four patterns have been found. No full-sentence definition has been identified in both dictionaries and no synonymic description has been found in the MWD. The prevailing pattern of definition of the headwords in both dictionaries under analysis turned out to be the means of descriptive definitions and paraphrases. The second most frequent pattern in both dictionaries appeared to be the combination of two types of definitions. The difference has been noticed in the usage of abbreviations as the DML indicated either the sphere or area that the word came from or some grammatical information about the word whereas the MWD used the whole words in order to indicate the usage of the entry-word or some grammatical information and did not show the sphere or area that the word came from. However, the MWD provided the etymology and often the graphical illustration of the entry-word which was absent in the DML. The research has demonstrated that English lexicographers tried to gather and provide as much information about the words as possible, whereas the Lithuanian compilers were quite modest in this case and provided only the most necessary information about the headwords. The findings have confirmed the hypothesis that different traditions of investigation resulted in different format, character and the way of word description in English and Lithuanian dictionaries. Šio magistrinio darbo tikslas – palyginti anglų ir lietuvių žodynų lingvistinius bei semiotinius bruožus. Tyrimui buvo pasirinkti Merriam-Webster žodynas bei Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Remiantis darbo tikslu buvo iškelti šie uždaviniai: 1) apžvelgti teorinę medžiagą leksikografijos tema; 2) ištirti ir palyginti lingvistinius ir semiotinius minėtų žodynų bruožus; 3) Atskleisti anglų ir lietuvių leksikografijos tradicijų panašumus ir skirtumus. Atliekant tyrimą buvo naudojami tiek kokybinis, tiek kiekybinis tyrimo metodai bei lyginamoji analizė. Tyrimo metu buvo išanalizuoti 446 lietuviški žodžiai bei jų angliški atitikmenys. Gauti rezultatai parodė, jog informacija, pateikta apie žodžius abiejuose žodynuose buvo gan panaši, tačiau, taip pat rasta ir keletas esminių skirtumų. Pavyzdžiui, kalbant apie semantinę informaciją, angliškasis žodynas pateikė platesnius reikšmių aiškinimus, o lietuviškieji variantai buvo siauresni. Taip pat, Merriam-Webster žodynas pateikė informacijos apie žodžių etimologiją bei apytikslę kilmės datą, tuo tarpu Dabartinės lietuvių kalbos žodynas tokios informacijos neteikia. Dar vienas skirtumas pastebėtas pavyzdžių medžiagoje. Lietuvių kalbos žodyne pagrindinis pavyzdžių šaltinis – lietuvių liaudies dainos, posakiai, patarlės. Kartais pateikiami tik trumpi žodžių junginiai, vartojami kasdienėje kalboje. Anglų kalbos žodyne tokių junginių taip pat yra pateikiama, tačiau daugiausia žodžio vartojimo pavyzdžių nurodoma cituojant žymius žmones. Išanalizavus žodžių definicijas remiantis Tekorienės ir Maskaliūnienės (2004) išskirtais reikšmių aiškinimo tipais, pastebėta, jog abiejuose žodynuose dominuoja aprašomasis (deskriptyvinis) būdas, sudaręs didžiają dalį tiek lietuvių, tiek anglų kalbos žodyne. Antrasis pagal dažnumą definicijos tipas yra dviejų definicijos tipų junginys. Čia skirtumas yra toks, kad lietuviškajame žodyne dažniausiai buvo jungiamas aprašomasis ir sinoniminis būdai, tuo tarpu angliškajame žodyne vyravo aprašomasis arba enciklopedinis būdai kartu su nuoroda į kitą žodį. Išnagrinėjus lingvistinius ir semiotinius abiejų žodynų bruožus, pastebima tendencija, jog anglų žodyno sudarytojai stengiasi pateikti kuo daugiau įvairesnės informacijos apie žodžius, tuo tarpu lietuvių žodyno leidėjai koncentruojasi ties pagrindine informacija, būtina pateikti tokio tipo leidinyje. Švietimo akademija Vytauto Didžiojo universitetas