| Summary: | Geografijos dalyko mokyklinė programa turėtų visapusiškai supažindinti mokinius su visais reiškiniais, vykstančiais aplink mus šiame Pasaulyje. Tačiau iš tikrųjų yra kitaip: daugybė dalykų yra pateikiama abstrakčiai bei nagrinėjama paviršutiniškai, todėl mokiniai nesukuria tinkamos pasaulėvokos ir nesupranta daugelio dalykų. Taip, pavyzdžiui, yra su dykumų geografinių zonų kompleksu ir dykumėjimo problema. Remiantis šia problematika magistrinio darbo tikslas buvo atlikti dykumų geografinių zonų kompleksinę analizę, išryškinant dykumėjimo procesą, ir nustatyti jos turinio taikymą bei pritaikomumą geografijos mokyme. Remiantis geografinio zoniškumo dėsningumu ir M. P. Petrovo dykumų klasifikacija, dykumų geografines zonas sudaro: aridinės dykumos (sauso ir karšto klimato), kurios paplitusios subtropinėse, tropinėse ir vidutinių platumų klimato juostose, poliarinės dykumos (sauso ir šalto klimato), kurias sudaro Arktinės ir Antarktinės dykumos, bei nivalinės dykumos, kurios yra poliarinių dykumų analogas kalnuose, paplitusios kalnų viršūnėse virš sniego ribos. Dykumų susidarymą ir paplitimą įtakoja atmosferos cirkuliacija, vandenynų srovės, reljefas ir vietovės geografinė padėtis. Nuo to priklauso ir dykuminių zonų gamtinės sąlygos, dykumų apgyvendinimo ypatumai bei gyventojų, gyvenančių šiose srityse, socialiniai – ekonominiai bruožai. Dykumėjimo procesas, kuris yra žmonių veiklos bei klimatinių reiškinių pasekmė, yra viena iš ekologinių pasaulio problemų, kuri intensyvėja kiekvienais metais, ypač dykumų pakraščiuose bei karšto ir sauso klimato šalyse Afrikos, Azijos ir Australijos žemynuose. UNEP duomenimis, kiekvienais metais pasaulyje netenkama 6 mln. ha drėkinamų žemių, o apskritai nuo šito proceso nukentėjo 40 mln. ha žemės. Šaltosios, t. y. poliarinės ir nivalinės, dykumos patiria atvirkštinį procesą – vyksta jų nykimas. Pavyzdžiui, Arktyje per paskutiniuosius 25 metus ledynų plotas sumažėjo 25 procentais bei Arkties ledai pasidarė 30-40% plonesni. Paskaičiuota, kad Antarktida kasmet atiduoda vandenynui apie 40 km3 ledo. Vidutinė kalnų ledynų traukimosi sparta nuo 30 centimetrų per metus 1980-1999 metais padidėjo iki 1,5 metro 2006 metais. Tokie pokyčiai sukelia tiek įvairių problemų (pvz. augmenijos ir gyvūnijos rūšių nykimas, upių nuslūgimas), tiek teigiamų pasekmių (pvz. naujų laivybos kelių atsiradimas). Mokyklinės geografijos dalyko turinyje (bendrosiose programose bei geografijos vadovėliuose) numatomas gana siauras ir nesusistemintas žinių apie dykumų geografines zonas pateikimas. Trūksta aiškios dykumų klasifikacijos bei tikslaus dykumų paplitimo įvardinimo, pateikiamas nepakankamas, tik pagal pavyzdžius nustatomas, kiekis informacijos apie gyventojų socialinę – ekonominę padėtį dykuminėse srityse, o dykumėjimo proceso samprata pateikiama tik kai kuriose klasėse. Atliktu tyrimu – 6-12 klasių žynių apie dykumų geografines zonas ir dykumėjimo proceso sampratą lygio įvertinimas – buvo nustatyta, kad mokinių žinių apie dykumų geografines zonas bei dykumėjimo procesą lygis vyresnėse klasėse yra aukštesnis: mokiniai sugeba tiksliau paminėti daugiau bruožų ar objektų susijusių su dykumų zonomis. Visų klasių mokiniai yra vidutiniškai susipažinę su dykumų geografinių zonų gamtiniais ir valstybių, kurių teritorijos ar jų dalys plyti dykumų geografinėse zonose, socialiniais – ekonominiais bruožais. Tačiau viena iš pagrindinių problemų yra ta, kad mokiniai gerai neįsisavinę dykumų paplitimo klimato juostose, teisingai nurodant klimato bruožus mokiniai neteisingai įvardija klimato juostas. Dauguma 8 klasės (35%), 9 klasės (22-24%) bei 12 klasės (11%) mokinių nurodo, kad dykumos paplitusios sauso ir karšto klimato juostoje, t. y. ekvatorinėje klimato juostoje. Tai pat nei vienoje klasėje nebuvo paminėtas dykumų paplitimas vidutinėje klimato juostoje. Maža dalis mokinių yra susipažinusi su dykumėjimo proceso specifika bei jo paplitimu. Tik apie trečdalį mokinių girdėjo apie šį procesą, išskyrus 8 klases, ir dauguma sieja jį su smėlio kiekio didėjimu bei niokojimu bei nurodo jo paplitimą Afrikos žemyne, karšto klimato srityse bei aplink esamas dykumas. Remiantis išanalizuota medžiaga bei atliktu tyrimu, mokyklinės geografijos dalyko programoje/tyrinyje reikėtų sustruktūrinti ir patikslinti teikiamą informaciją apie dykumų geografines zonas: tiksliai išskirsti dykumų rūšis bei jų ypatumus, jų paplitimą klimato juostose, labiau susieti gyventojų gyvenimo ypatumus su nulemtomis dykumų gamtinėmis sąlygomis, daugiau dėmesio skirti dykumėjimo problemos priežastims bei pasekmėms, bei kovos būdams su šia ekologine problema. Geography subject in the school program should comprehensively familiarize pupils with all the events taking place around us in this World. However, the fact is otherwise: many things are listing in the abstract and are analyzing superficially, so pupils do not create adequate world-view and do not understand many things. For example: this fact is with the geographical areas of deserts and its complex desertification problem. According to this, the task of the master work was to make complex analysis of the deserts geographical areas with highlighting the process of desertification, determining the content of the application and its applicability in geography education. Based on the geographic zonal consistent pattern and Petrov M. P. classification of the deserts, the structure of the wilderness geographical areas is: arid deserts (dry and hot climate), which are widespread in following climatic zones - subtropical, tropical and middle latitudes; polar deserts (dry and cold climate), which consists of Arctic and Antarctic wilderness; and nival deserts , which is the analogue for the polar deserts in the mountains, they spread on the mountain tops over the snow line. Desertification and its spread are impact of the atmospheric circulation, ocean flows and geographical location of the terrain. The same natural phenomena make impact on natural conditions of the desert, its housing characteristics and on the social - economic characteristics of the population living in these areas. Desertification process, which is consequence of the human activities and climatic events, is one of the world's ecologic problems, which intensifies each year, especially in the outskirts of the deserts and in the countries of the hot and dry climates of Africa, Asia and Australia. By the UNEP data, each year the World lost six million hectares of irrigable land. In general, from this process is suffered 40 million hectares of the land. Cold deserts, both polar and nival, facing the reverse process - its disappearance. For example, in the Arctic over the past 25 years ice area decreased by 25% and the Arctic ice has become thinner 30-40%. It is estimated that each year the Antarctica gives to the ocean about 40 km3 of ice. Mountain glaciers shrink speed in average grew from 30 centimeters per year in 1980-1999 by 1,5 meters in 2006. These changes make as well as a variety of problems (such as flora and fauna species loss, subsidence of river) and as the positive effects (such as emergence of new shipping lanes). In the content of the geography subject in the school (in the programs in general and in the geography textbooks) is suppositional rather narrow and fragmented presentation of the knowledge about the geographical areas of the desert. There is lack of clear and precise classification naming the deserts spread. Insufficient quantity of the information is listed about population social - economic situation in the wilderness areas, determined only by the examples. Desertification process concept is present only in some classes. By my accomplished research - estimation of the knowledge level in 6-12 classes about the desert geographical areas and desertification process concept - found that pupils’ knowledge of the desert geographical areas and desertification process in senior classes are higher: pupils are able to mention more precisely features or objects associated with desert areas. Pupils of all the classes have an average knowledge of the natural features of the deserts geographical areas and social - economic features of the countries, whose territories or its parts are on the deserts geographical areas. However, one of the main problems is that pupils have not learned about the spread of deserts in the climate zones. The pupils wrongly identify the climatic zones by the correctly indicating the climatic features. Most of the pupils of Class 8 (35%), Class 9 (22-24%) and Class 12 (11%) indicate that those deserts are widespread in dry and hot climate zones, which are in equator’s climate zone. Also, any of the classes do not mentioned that deserts are in the temperate zone. A small proportion of pupils are familiar with the specifics of the process of desertification and its spread. Only about a third part of pupils had heard about this process, except Class 8, and most of them associate it with the sand amount increases and its vandalizing. They indicate the prevalence of it in African continent, in areas of hot climates and in areas around existing deserts. With reference to the analyzed material analysis and accomplished research, present information about the geographical areas of the deserts should be organized and clarified in the program/content of the school geography course this way: precisely characterize kinds of the deserts and theirs features, their spread in the climate zones, relate closely life peculiarity of the inhabitants with determined natural conditions of the deserts by giving more attention to the causes and consequences of desertification problem and to the methods of the struggle with this ecologic problem. Švietimo akademija Vytauto Didžiojo universitetas
|
|---|