Aplinkos veiksnių įtaka vilkų (Canis lupus lupus L.) populiacijai Lietuvos miškuose

• Main Author: Špinkytė-Bačkaitienė, Renata
• Other Authors: Pėtelis, Kęstutis
• Format: Doctoral or Postdoctoral Thesis
• Language: Lithuanian
• Published: 2012
• Subjects: vilkas; aplinkos veiksniai; mityba; pasiskirstymas; kaukolė; wolf; environmental factors; diet; distribution; skull; Miškotyra / Forestry (A004); Kad’; Vietas; Canis lupus
• Online Access: https://hdl.handle.net/20.500.12259/114512

Nuolat besikeičiančios aplinkos sąlygos lemia naujų tyrimų poreikį. Nemažai žinių apie Lietuvos vilkus yra pasenusios ir nebeatitinka dabartinės būklės. Moksliniam vilko populiacijos valdymo pagrindimui Lietuvoje reikia atnaujinti kai kuriuos duomenis bei atlikti papildomus tyrimus. Dalis šių darbų yra būtini, planuojant populiacijos valdymą ir apsaugą. Tikslas ir uždaviniai. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti, kokią įtaką Lietuvos vilkų populiacijai daro aplinkos veiksniai, bei pateikti duomenis, reikalingus vilkų populiacijos valdymo planavimui. Tyrimo tikslui pasiekti išsikelti šie uždaviniai: 1. išsiaiškinti Lietuvos vilkų populiacijos kokybę pagal bioindikatorius; 2. iširti vilkų grynarūšiškumą; 3. įvertinti abiotinių, biotinių bei antropogeninių veiksnių įtaką vilkų pasiskirstymui pagal gausą biotopuose; 4. išaiškinti svarbesnius veiksnius, lemiančius vilkų teritorijos pasirinkimą. Naujumas ir originalumas. Pirmą kartą Lietuvoje įvertintas populiacijos grynumas pagal morfologinius požymius ir pagal juos nustatyti pavieniai vilko ir šuns hibridai. Pagal vilkų sumedžiojimo vietas, pirmą kartą Lietuvoje GIS technologijų pagalba išnagrinėti įvairūs abiotiniai, biotiniai ir antropogeniai veiksniai, galintys įtakoti vilkų biotopinį pasiskirstymą šalyje. Pasiūlyta, bendrą (skiriamą visai šaliai) sumedžiojimo limitą skirstyti regionais, priklausomai nuo vilkų daromos žalos, bei leisti trumpalaikę medžioklę žalos padarymo vietovėje ne medžioklės sezono laikotarpiu. Mokslinė ir praktinė reikšmė. Atnaujintos žinios apie vilkų populiacijos lytinę ir amžiaus struktūrą, sveikatingumą, kraniometrinius rodiklius. Pagal vilkų sumedžiojimo vietas išaiškinti svarbesni aplinkos veiksniai darantys įtaką vilkų pasiskirstymui. Nustatyta, kad antropogeniniai veiksniai daro didžiausią įtaką vilkų pasiskirstymui pagal gausą. Vadovaujantis tyrimų rezultatais, pateikti pasiūlymai vilkų populiacijos valdymo klausimais. Svarbiausi ginami teiginiai. Lietuvos vilkų populiacijos kokybė yra artima gretimose šalyse esančių vilkų populiacijų kokybei. Lietuvos miškuose pasitaiko pavienių vilkų ir šunų hibridų. Vilkų populiacijos pasiskirstymui Lietuvos teritorijoje didžiausią įtaką daro antropogeninis veiksnys. A considerable amount of the data on wolves in Lithuania is out of date and is not representative of the current situation. To ensure that management of the wolf population in Lithuania is underpinned by a scientific methodology, some data needs to be updated and additional research conducted. This is a prerequisite to planning the management of the population and its protection. The objective and tasks. The objective of this work is to discover what influence environment factors have on the population of wolves of Lithuania and to present the data necessary for planning the management of the wolf population. To achieve this objective, the following tasks shall be tackled: To discover the true condition of the wolf population in Lithuania according to bio-indicators; To examine the purity of the species; To evaluate the influence of abiotic and biotic factors, as well as anthropogenic factors, on the distribution of wolves in terms of abundance in the biotopes; To discover additional important factors that influence the selection of wolf territories. Novelty and originality. An evaluation of the purity of the wolf population based on morphological features was conducted and single crosses between wolf and dog were detected for the first time in Lithuania. In areas of wolf hunting, different abiotic, biotic and anthropogenic factors that may influence the biotopic distribution of wolves were analysed with a help of GIS technologies for the first time in Lithuania. A region-based quota system was proposed for the entire country to be set on the basis of actual damage done by wolves, and to allow short-term hunting in areas of damage during the off-season. Scientific and practical significance. Existing knowledge on the gender and age structure of the wolf populations, as well as on wellness and the craniometrical index, was updated. Environmental factors that are of a greater importance in their influence on the distribution of wolves were discovered in relation to the places of wolf hunting. It was established that anthropogenic factors have the greatest influence on the distribution of wolves in terms of abundance. On the basis of the results of the research, proposals regarding the management of the wolf populations are presented. Žemės ūkio akademija Vytauto Didžiojo universitetas