| Summary: | Gender equality is a critical human-rights aspect. To close the gender gap countries have a spectre of instruments. The concerns about gender equality are reflected in legal acts, quotas and policy strategies. Moreover, various proposals for eliminating this issue are usually presented in various journals, reports and articles. In addition, statistics provide results on gender equality that drive improvement processes. The object of the research: implementation of gender equality in Iceland and Lithuania. The aim of the research: to analyse the peculiarities of the implementation of gender equality in Iceland and Lithuania in order to identify the main differences in women’s political and economic involvement. The main sources for this research are legal documents, academic research and statistical data. The identity of the countries is presented in order to understand the development and main issues of gender equality. In terms of categories, the main used for the research are: scientific literature, legal acts, statistical data analysis and comparative analysis. A comparative analysis method is used in order to present significance and better understanding of the gender equality issues. The outcome of the research clearly distinguishes similarities and differences of selected countries in gender equality perspectives. Due to different identities formed in the historical context as well as the different situations of the countries during the Soviet era, the research outcomes reveal the superiority of Iceland in the field. Although many laws and international acts guaranteeing gender equality apply in Lithuania, there is a gap between formal and real gender equality in the country. Assessing the WEF Global Gender Gap Index 2020, a clear difference is seen between the countries. Iceland’s improving performance is a reflection of decision-making, meanwhile, Lithuania's situation has deteriorated significantly over the years due to women's representation in politics alone, but no significant action has been taken. There are more economically active women in Iceland than in Lithuania. However, in both countries, the persistence of gender pay gap and division of labour between sexes is still problematic. Women's participation in government and politics in both Iceland and Lithuania is one of the priority areas. Lyčių lygybė yra kritinis žmogaus teisių aspektas. Tam, kad panaikintų lyčių atotrūkį, valstybės turi įvairių priemonių. Susirūpinimas lyčių lygybe atsispindi teisės aktuose, kvotose ir politinėse strategijose. Įvairūs pasiūlymai, kaip pašalinti šią problemą, paprastai pateikiami įvairiuose žurnaluose, ataskaitose ir straipsniuose. Be to, statistika pateikia lyčių lygybės rezultatus, skatinančius tobulėjimo procesus. Tyrimo objektas: lyčių lygybės įgyvendinimas Islandijoje ir Lietuvoje. Tyrimo tikslas: išanalizuoti lyčių lygybės įgyvendinimo ypatumus Islandijoje ir Lietuvoje, siekiant identifikuoti pagrindinius moterų politinio ir ekonominio dalyvavimo skirtumus. Pagrindiniai šio tyrimo šaltiniai yra teisiniai dokumentai, akademiniai rašto darbai ir statistiniai duomenys. Šalių palyginimas pateikiamas siekiant suprasti lyčių lygybės raidą ir pagrindines problemas. Kalbant apie kategorijas, tyrimui daugiausia naudojama: mokslinė literatūra, teisės aktai, statistinių duomenų analizė ir lyginamoji analizė. Siekiant pateikti lyčių lygybės klausimų svarbą ir geresnį supratimą, naudojamas lyginamasis analizės metodas. Tyrimo rezultatas aiškiai išskiria pasirinktų šalių lyčių lygybės panašumus ir skirtumus. Dėl skirtingų istoriniame kontekste susiformavusių tapatybių, taip pat dėl skirtingos šalių situacijos sovietmečiu, tyrimų rezultatai atskleidžia Islandijos pranašumą šioje srityje. Nors Lietuvoje galioja daugybė įstatymų ir tarptautinių aktų, garantuojančių lyčių lygybę, šalyje egzistuoja atotrūkis tarp oficialios ir realios lyčių lygybės. Vertinant „WEF Global Gender Gap Index 2020“, pastebimas aiškus skirtumas tarp šalių. Gerėjantys Islandijos rezultatai atspindi sprendimų priėmimą, tuo tarpu Lietuvos padėtis bėgant metams labai pablogėjo vien dėl moterų atstovavimo vien politikoje, tačiau reikšmingų veiksmų nesiimta. Islandijoje yra daugiau ekonomiškai aktyvesnių moterų nei Lietuvoje. Tačiau abejose šalyse darbo užmokesčio skirtumas ir darbo pasiskirstymo tarp lyčių yra problematiškas. Moterų dalyvavimas vyriausybėje ir politikoje tiek Islandijoje, tiek Lietuvoje yra viena iš prioritetinių sričių. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas Regionistikos katedra
|
|---|