Šikšnosparniuose aptinkamų Bartonella spp. ir Borrelia spp. sekų palyginamoji analizė

• Main Author: Samulėnaitė, Solveiga
• Other Authors: Paulauskas, Algimantas
• Format: Master Thesis
• Language: Lithuanian
• Published: 2020
• Subjects: Šikšnosparniai; patogenai; Bartonella; Borrelia; Bats; pathogens; Biologija / Biology (N010); Pipistrellus nathusii; Vespertilio murinus
• Online Access: https://hdl.handle.net/20.500.12259/107141

Šiuo tyrimu siekėme ištirti Bartonella spp. bei Borrelia spp. sekas, aptiktas Lietuvos šikšnosparniuose. Tikro laiko PGR metodu ištyrėme 17 šikšnosparnių, kurie buvo rasti skirtingose Lietuvos vietovėse. Tikro laiko PGR teigiami mėginiai patvirtinti lizdine bei klasikine PGR. Taigi, Bartonella spp. amplifikuota keturiuose šikšnosparniuose, tuo tarpu Borrelia spp. amplifikuota viename šikšnosparnyje tikro laiko PGR, tačiau lizdine PGR patogeno amplifikuoti nepavyko. Atlikus Bartonella spp. gltA ir ITS sekų filogenetinę analizę pastebėta, jog gautos DNR sekos artimai grupuojasi su kitomis DNR sekomis, gautomis iš šikšnosparnių. Remiantis ITS sekų filogenetine analize, gautos Bartonella sp. sekos filogenetiškai suformavo du klasterius. Myotis dubentoni aptikta Bartonella sp. artimai grupavosi su Myotis emarginatus ir Ixodes vespertilionis aptiktomis Bartonella sp. Tuo tarpu Vespertilio murinus aptikta Bartonella sp., artimiausia Pipistrellus pygmaeus aptiktai Bartonella sp. Atlikus gltA sekų filogenetinę analizę, nustatyta, jog Myotis daubentonii aptikta Bartonella sp. giminingiausia candidatus Bartonella hemsudetensis, o Vespertilio murinus aptikta Bartonella sp. formavo atskirą atšaką nuo kitų analizuotų Bartonella sp. sekų ir artimiausiai susijusi su Japonijoje, Nycteribia allotopa nustatyta Bartonella sp. Tiek gltA, tiek ITS sekų filogenetinės analizės metu pastebėta, jog skirtinguose Pipistrellus nathusii individuose aptiktos Bartonella sp. grupavosi kartu. Be to, nukleotidų kompozicijos bei mutacijų analizės duomenys rodo, jog iš Pipistrellus nathusii išskirtos Bartonella sp. gltA bei ITS sekos yra panašesnės, lyginant su Vespertilio murinus bei Myotis daubentonii aptiktomis sekomis. Šie rezultatai patvirtina hipotezę apie galimą patogeno specifiškumą šeimininkui. The aim of this research was to analyze sequences of Bartonella spp. and Borrelia spp. that were found in bats in Lithuania. We used real-time PCR to identify Bartonella spp. and Borrelia spp. in 17 dead bats, that were found in different regions of Lithuania. Bartonella spp. and Borrelia spp. real-time PCR positive results were verified by conventional or nested PCR. Overall, Bartonella spp. was amplified in four bats. While only one real-time PCR sample was amplified as positive for Borrelia spp. and no samples were found positive for Borrelia spp. in nested PCR. Phylogenetic analysis based on sequence variation of the ITS and gltA genes revealed that obtained DNA sequences grouped closely with other Bartonella spp. found in bats. Phylogenetic analysis of ITS region, showed that Bartonella sp. detected in Myotis daubentonii is closely related with Bartonella sp. detected in Myotis emarginatus and Ixodes vespertilionis. Futhermore, Bartonella sp. detected in Vespertilio murinus is most closely related to Bartonella sp. detected in Pipistrellus pygmaeus. Phylogentic analysis of gltA region revealed that Bartonella sp. detected in Myotis daubentonii grouped closely with candidatus Bartonella hemsudetensis, meanwhile, Bartonella sp. detected in Vespertilio murinus formed a seperate branch and was most closely related to Bartonella sp. found in Nycteribia allotopa, in Japan. Either analysing gltA or ITS phylogenetic trees, Bartonella sp. detected in different Pipistrellus nathusii grouped closely together. Aditionally, nucleotide composition and mutational analyses showed that gltA and ITS sequences of Bartonella sp. from different Pipistrellus nathusii bats were more closely related to each other, comparing to Bartonella sp. detected in Vespertilio murinus and Myotis daubentonii. These findings confirm the hypothesis of pathogen host specificity. Gamtos mokslų fakultetas Biologijos katedra