Parish Civil Society (An Analysis of Swedish Case)

• Published in: Sociologija. Mintis ir veiksmas
• Main Author: Pivoras, Saulius
• Format: Article in Journal/Newspaper
• Language: unknown
• Published: Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press 2001
• Subjects: civic political culture; parish; local community; Sweden; pilietinė politinė kultūra; parapija; lokali bendruomenė; Švedija; Arba; Kad’; Northern Sweden
• Online Access: https://www.journals.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/7238; https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2001.1-2.7238

This article deals with the paradoxical from the theoretical point of view phenomena – civic political culture in the Swedish parishes. It is assumed that civic political culture is not only and mostly connected with the participation in national political struggles, but active involvement, cooperating with neighbours, into the local public affairs. Swedish political culture is now labeled as consensual, but as such it rests upon the foundations, which were laid down by the collective communal order or so called “communalism” of the 19 th century. Article is mainly based on the analysis of protocolles from the parish or village community meetings (sockenstämmor and bystämmor). These protocolles one can find in the Umeå, Skellefteå and Härnösand archives. It is attempted to throw light on the specificity of village vommunity in Northern Sweden, to disclose features of of its organizational flexibility and to trace impact of lutheran church on the emergence of civic communality. Article shows as well main Lithuanian differences from Sweden in the sphere of communalism. Šis straipsnis siekia išnagrinėti ir paaiškinti teoretikų požiūriu paradoksalų reiškinį – pilietinę politinę kultūrą Švedijos parapijose XIX a. Toks problemos formulavimas remiasi prielaida, kad pilietinės politinės kultūros požymiai yra ne tik ir ne tiek nacionalinių politinių kolizijų išmanymas ir aktyvus dalyvavimas jose, o veikiau aktyvus veikimas bendradarbiaujant su artimiausios teritorinės aplinkos žmonėmis lokalinės visuomeninės kompetencijos rėmuose. Netgi masinės komunikacijos ir visuotinio privalomo viduriniojo išsilavinimo sąlygomis vadinamoji dalyvaujamoji demokratija įmanoma tik lokališkai. O didelio skirtumo tarp pasyvaus ir aktyvaus pritarimo atstovaujamajai valdžiai gal ir nėra. Jeigu dabar švedų politinė kultūra apibūdinama kaip konsensualinė, jos nebūtų buvę be XIX a. kolektyvistinės, bendruomeninės santvarkos arba vadinamojo “komunalizmo.” Straipsnyje, remiantis daugiausia parapijų ir kaimo bendruomenių susirinkimų protokolų ...