Implications of Baltic amber finds in northern Finland 4000–2000 BC
Some time during the late 5th millennium cal BC (cal), East Baltic amber imports began to reach Finland, where it occurred associated with the so-called Typical Comb ware (TCW, c. 4100–3500 cal BC). Imports of this rare fossil resin continue through the remaining of the Finnish Middle Neolithic, but...
Published in: | Archaeologia Lituana |
---|---|
Main Authors: | , |
Format: | Article in Journal/Newspaper |
Language: | unknown |
Published: |
Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press
2011
|
Subjects: | |
Online Access: | https://www.journals.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/5128 https://doi.org/10.15388/ArchLit.2011.12.5128 |
Summary: | Some time during the late 5th millennium cal BC (cal), East Baltic amber imports began to reach Finland, where it occurred associated with the so-called Typical Comb ware (TCW, c. 4100–3500 cal BC). Imports of this rare fossil resin continue through the remaining of the Finnish Middle Neolithic, but seem to dwindle by the end of the 3rd millennium BC (Äyräpää, 1945, 1960; Luho, 1962; Edgren, 1966, 1992; Siiriäinen, 1967; Rankama, 1977; Torvinen, 1979; Koivunen, 1996, 2006; Oikarinen, 1998; Franzén, 2009). [.] V tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje Suomijoje pasirodė gintaras. Jis buvo susijęs su tipiška šukinės keramikos kultūra (apie 4100–3500 m. pr. Kr.). Šių ankstyvųjų gintaro radinių paprastai aptinkama kapuose, kuriuose yra ochros ir dažniausiai gausių titnago įkapių. Tokios egzotiškos įkapės tam tikruose palaidojimuose rodo buvus transegalitarinę tradiciją.Tikėtina, kad iki ketvirtojo tūkstantmečio prieš Kristų vidurio įvyko Suomijos šukinės keramikos kultūros visuomenės regionalizacija. Tai matyti iš regioninių keramikos skirtumų. Šiaurės Ostrobotnijos vietiniai gyventojai pradėjo naudoti šukinę keramiką, kuri panaši į Kierikki ir Pöljä keramiką su asbesto priemaišomis (atitinkamai apie 3600–3000 m. pr. Kr. ir apie 3000–2000 m. pr. Kr.). Atrodo, kad jie tęsė savo transegalitarinę tradiciją ir davė pradžią daugumai naujų kultūros reiškinių. Tai matyti iš socialinio kompleksiškumo didėjimo III ir IV tūkstantmetyje prieš Kristų. Šiai raidai būdingi tokie požymiai: 1) egzotiškų daiktų iš įvairių, tolimų vietų atsiradimas; 2) pusiau žeminio tipo pastatai, įrengti kaip kaimeliai, kurių dažnai aptinkama prie upių žiočių; 3) tradicijų krauti akmenų krūsnis atsiradimas ir 4) didelių akmeninių aptvarų, megastruktūrų, paprastai žinomų kaip jättekyrkor (milžiniška bažnyčia), statyba.Per pastaruosius 15 metų buvo atlikta nemažai pusiau žeminių pastatų tyrimų, ypač buvo tyrinėjama Yli-Ii ir Ii upės slėnyje. Tyrinėjant Yli-Ii paminklus, buvo rasta įvairių egzotiškų radinių, tarp jų titnago, skalūno, gintaro ... |
---|