Teaching the Hungarian accusative case to native speakers of Swedish – problems and solutions

• Published in: Taikomoji kalbotyra
• Main Author: Tillinger, Gábor
• Format: Article in Journal/Newspaper
• Language: English
• Published: Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press 2023
• Subjects: accusative; direct object marking; definiteness; Hungarian as a foreign language; North Germanic languages; akuzatyvas; tiesioginio papildinio žymėjimas; apibrėžtumas; vengrų kaip svetimoji kalba; Šiaurės germanų kalbos; saami
• Online Access: https://www.journals.vu.lt/taikomojikalbotyra/article/view/34841; https://doi.org/10.15388/Taikalbot.2023.20.7

The accusative case has a widespread use in Hungarian, as it marks direct objects, and it is also used to form certain types of adverbials. In standard Swedish, nouns used as direct objects are never marked, and expressing the direct object function is linked to invariant structural positions in sentences, while traces of (formal and functional) accusative remain in active usage for personal pronouns only. Besides, the Hungarian accusative usually causes extra difficulties for Swedish native speakers because of the resemblance of the Hungarian accusative suffix ‑(V)t and the Swedish suffixed definite article ‑(e)t for neuter nouns in singular.The paper demonstrates different types of mistakes made by Swedish university students learning Hungarian, comparing their difficulties to those of other students having Danish, Norwegian, Icelandic or Finnish as mother-tongue. A similar issue concerning accusative in the South Saami language is presented as well. The paper also discusses how the Hungarian accusative can be effectively introduced to Swedish learners. Šiame darbe aptariamos klaidos, būdingos vengrų kalbos akuzatyvo formų besimokantiems vieno Švedijos universiteto studentams. Akuzatyvo linksnis plačiai vartojamas vengrų kalboje tiesioginiams papildiniams žymėti ir tam tikrų tipų prieveiksmiams sudaryti. Šiuolaikinėje bendrinėje švedų kalboje daiktavardžiai, vartojami kaip tiesioginiai papildiniai, užima nekintamą vietą sintaksinėse struktūrose, bet nėra žymimi galūnėmis. Švedų kalboje (formalaus ir funkcinio) akuzatyvo formos vartojamos tik su asmeniniais įvardžiais. Šie kalbiniai faktai ir tipologiniai skirtumai lemia tam tikrus sunkumus švedų gimtakalbiams mokantis vengrų kalbos akuzatyvo. Aptariami sunkumai yra panašūs į tuos, kuriuos patiria ir kitų (pavyzdžiui, anglų, olandų, prancūzų, ispanų) kalbų gimtakalbiai. Vis dėlto priežastis, kodėl vengrų akuzatyvas dažnai sukelia papildomų sunkumų švedų (iš dalies ir danų arba norvegų) kalbos kalbėtojams, yra kita. Akuzatyvo priesaga vengrų kalboje yra -(V)t. ...