Hibernation temperatures in seven species of sedentary bats (Chiroptera) in northeastern Europe

• Main Authors: Masing, Matti, Lutsar, Lauri
• Format: Article in Journal/Newspaper
• Language: English
• Published: Lithuanian Academic e-Library (eLABa) 2007
• Subjects: Bats > Hibernation > Temperatures; Bats > Shelters > Estonia; Šikšnosparniai > Žiemojimas > Tempertūra; Šikšnosparniai > Požemiai > Estija; Kad’; Myotis nattereri
• Online Access: http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:J.04~2007~ISSN_1392-1657.V_17.N_1.PG_47-55

During 30 years of observations carried out in over 1,000 underground and semi-underground bat hibernation sites in Estonia, air temperature was measured near sleeping bats. In 1978, the lower critical temperature of hibernation. (LCT) was determined for two boreal bat species, Plecotus auritus and Eptesicus nilssonii. The LCT was defined as the mean value calculated on the basis of temperatures at which animals of a certain bat species awoke as a result of temperature decrease at their sleeping sites. For the first species, the LCT was -2.24°C, while for the second it was -3.13°C. During the past 20 years, we have registered new records of minimum hibernation temperatures for the following four sedentary bat species: Eptesicus nilssonii (-5.3°C), Myotis dasycneme (-2.5°C), Myotis brandtii (-2.5°C) and Myotis nattereri (-1.0°C). The highest temperatures (up to +10.5°C) were recorded near bats sleeping in cellar-type shelters in October and November. As a result of research, we concluded that the upper limit of .hibernation temperatures. in boreal bats is variable depending both on the species and the site. Based on temperature measurements and observations of bat activity during the year, we propose +8°C to mark the upper temperature limit of hibernation for seven bat species under study. Trisdešimties metų oro temperatūros stebėjimai buvo atlikti šalia įmigusių šikšnosparnių daugiau kaip 1,000 požeminių ir pusiau požeminių šikšnosparnių žiemavie čių Estijoje. 1987 m. žemiausia kritinė žiemojimo temperatūra buvo nustatyta dviems šiaurinėms šikšnosparnių rūšims. Plecotus auritus ir Eptesicus nilssonii. Žemiausia kritinė žiemojimo temperatūra buvo išreikšta kaip vidurkis temperatūrų, prie kurių tam tikros rūšies gyvūnai atsibusdavo, nukritus oro temperatūrai žiemavietėse. Buvo nustatyta, kad -2,24°C yra pirmosios rūšies žemiausia kritinė temperatūra, o antrosios- -3,13°C. Per dvidešimtį metų žemiausia kritinė žiemojimo temperatūra buvo nustatyta šioms sėslių šikšnosparnių rūšims: Eptesicus nilssonii (-5,3°C), Myotis dasycneme (-2,5°C), Myotis brandtii (-2,5°C ) ir Myotis nattereri (-1,0°C). Aukščiausia temperatūra (iki +10,5°C) buvo užregistruota spalio ir lapkričio mėnesiais šalia šikšnosparnių žiemojančių rūsio tipo slėptuvėse. Tyrimų rezultatai parodė, kad aukščiausia žiemojimo temperat ūros riba šiaurinėms rūšims yra skirtinga kiekvienai rūšiai ir priklauso nuo žiemavietės tipo. Remdamiesi temperatūrų matavimo duomenimis ir šikšnosparnių aktyvumo per visus metus stebėjimais, darome prielaidą, kad +8°C yra aukščiausia žiemojimo temperatūra septynioms mūsų tirtoms šikšnosparnių rūšims.