Gamtinių sorbentų panaudojimas žaliavinės naftos ir dyzelino surinkimui nuo vandens paviršiaus

Vienas populiariausių naftos ir jos produktų transportavimo būdų – vandens transportas. Baltijos jūra yra viena intensyviausių laivybos zonų pasaulyje, todėl naftos ir jos produktų išsiliejimai – tai viena iš pagrindinių Baltijos jūros ekologinių problemų. Šie teršalai itin pavojingi Baltijos jūrai,...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Jucikė, Indrė
Other Authors: Paulauskienė, Tatjana, Zabukas, Vytenis, Žukauskaitė, Audronė, Klaipeda University
Format: Master Thesis
Language:Lithuanian
Published: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT) 2014
Subjects:
Online Access:http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140616_154711-87996
Description
Summary:Vienas populiariausių naftos ir jos produktų transportavimo būdų – vandens transportas. Baltijos jūra yra viena intensyviausių laivybos zonų pasaulyje, todėl naftos ir jos produktų išsiliejimai – tai viena iš pagrindinių Baltijos jūros ekologinių problemų. Šie teršalai itin pavojingi Baltijos jūrai, kur biologiniai savaiminio apsivalymo procesai yra lėtesni nei šiltesniuose vandenyse. Pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas natūralių organinių (gamtinių) sorbentų panaudojimo naftos ir jos produktų išsiliejimų likvidavimo galimybių tyrimams. Šiuo darbu buvo siekiama įvertinti gamtinių sorbentų (vilnos, samanų, šiaudų, durpių) bei jų mišinių sorbcinę gebą, sorbuojant Kuršių marių vandens paviršiuje pasklidusią žaliavinę naftą ir dyzeliną. Eksperimentai buvo atliekami Klaipėdos univeristeto Jūrų technikos fakulteto laboratorijose. Tyrimams naudotas Kuršių marių vanduo ir žaliavinė nafta iš Būtingės terminalo bei 2 klasės arktinis dyzelinas iš AB „ORLEN Lietuva“. Atlikus sorbentų ir jų mišinių Kuršių marių ir distiliuoto vandens įgerties lyginamąją analizę nustatyta, kad Kuršių marių vandens fiziko-cheminės savybės lemia mažesnę sorbentų ir jų mišinių vandens sorbcinę gebą. Kuršių marių vandens įgertis sorbentų mišinių panaudojimo metu yra mažesnė dėl padidinto plūdrumo komponuojant sorbentus į mišinius. Įvertinus maksimalios žaliavinės naftos ir dyzelino sorbcinės gebos tyrimų rezultatus nustatyta, kad stipriausias oleofilines savybes sorbuojant naftą turi vilna (maksimali. [toliau žr. visą tekstą] One of the most popular transportation ways of oil and petroleum products is water transport. The Baltic Sea is one of the busiest shipping areas in the world. This is the reason why oil and its products spills are one of the major environmental problems in the Baltic Sea. These pollutants are known to be especially dangerous to the Baltic Sea, where the biological self-purification processes are slower than in warmer waters. Recently, great attention is given to researches of natural organic sorbents usage for oil and petroleum products spill response opportunities. This work was aimed to evaluate the sorption capacity of natural sorbents (wool, moss, straw, peat) and their composites during the sorption process of crude oil and diesel fuel spread on the Curonian Lagoon water surface. Experiments were carried out at Marine Engineering Faculty laboratories of Klaipeda University. The Curonian Lagoon water, crude oil from terminal of Būtingė and 2nd class arctic diesel fuel from AB „ORLEN Lietuva“ were used for the researches. The Curonian Lagoon and distilled water sorption capacity comparative analysis showed that sorbents and their composites has lower sorption capacity of Curonian Lagoon water due to its physical chemical properties. Sorption capacity of Curonian Lagoon water when using sorbents‘ composites was less than most of the singe sorbents‘ due to increased buoyancy when composing sorbents to composites. The evaluation of the maximum crude oil and diesel fuel. [to full text]