Europinio ungurio (Anguilla anguilla) išteklių valdymo galimybės Lietuvoje

• Main Author: Pabrinkytė, Sandra
• Other Authors: Mierauskas, Pranas, Vilnius University
• Format: Master Thesis
• Language: Lithuanian
• Published: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT) 2009
• Subjects: Eel; Ungurys; Migracija; Valdymo galimybės; Žvejyba; Kad’; Anguilla anguilla
• Online Access: http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20090908_194023-44522

Staigus natūraliai migruojančių ungurių jauniklių skaičiaus mažėjimas didžiojoje paplitimo arealo dalyje stebimas nuo 1980 m. ICES (angl.: The International Council for the Exploration of the Sea) 2001 m. ungurių išteklių būklę įvardino kaip “esančią už saugių biologinio minimumo ribų”. Kokios priežastys lemia šitokį drastišką ungurių išteklių mažėjimą, aiškaus atsakymo nėra, tačiau mokslininkai kelia eilę hipotezių. Greičiausiai tokį išteklių mažėjimą lemia ne viena, o visas kompleksas priežasčių, tai besaikė žvejyba, klimato kaita, tarša, buveinių pakenkimas. Lietuvoje, ir kaimyninėse šalyse europinių ungurių ištekliai sumažėjo kaip ir visame jų paplitimo areale. Lyginant su 1982 metų sugavimais vidaus vandenyse jų sumažėjo dvigubai, o Kuršių mariose trigubai. Taip pat sumažėjo ir ungurių valstybiniai įžuvinimo mastai. Per pastarąjį dešimtmetį ungurių sugavimai Estijoje ir Latvijoje vidaus vandenyse sumažėjo beveik du kartus, o Lenkijoje 0,5 karto. Šiuo metu Lietuvoje ungurių žvejyba reguliuojama pagal kvotų, žvejybos įrankių, žvejybos sezonų, verslinio laimikio dydžio kontroliavimo sistemas. Kaimyninėse šalyse taikomi labai panašūs ungurių išteklių apsaugos būdai. Europos Bendrijų Komisija išleido paskutinį tarybos reglamentą (KOM (2005) 572), nustatantį priemones ungurių ištekliams atkurti. Pagrindinis reglamento elementas – parengti nacionalinius europinių ungurių išteklių valdymo planus, kuriuos taikydamos visos valstybės narės užtikrintų, kad 40 % užaugusių sidabrinių. [toliau žr. visą tekstą] SUMMARY A steep decline in recruitment has occurred over most of the continent since the early 1980. In 2001, ICES announced European eel to be outside safe biological limits. Although several hypotheses have been brought forward as possible explanations of causes of this widespread decline, no unambiguous cause has been identified. This is mostly due to fishing at unsustainable levels, climate changes, pollution or habitat loss. Stock of European reduced in all Baltic countries, like in all European eel spread territory Eel landings in Lithuania is reduced in inland and territorial waters. Eel landings since 1982, deduced double in inland waters, and triple in Coronian lagoon. El stocking with glass eels or elvers reduced too. During the last decade eel landings from inland waters reduced double in Estonia and Latvia, while in Poland landings reduced 0,5 times. Eel commercial fishery in Lithuania is controlled by quotas, fishing gear, fishing seasons, commercial size system. In neighbour countries similar fishery control system is being used. Commission of the European communities presented proposal for a council regulation establishing measures for the recovery of the stock of European Eel. The main aspect is that each member country has to prepare management plan to ensure the escapement to sea for at least 40 % of the biomass of silver eel. For Lithuania it would be useful to maintain fishermen’s initiative to stock inland waters by silver eels or elvers, and in this way. [to full text]